Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Plačiausiai nuskambėję atvejai, kai prašant politinio prieglobsčio buvo apsistojama kitų šalių ambasadose

Ekvadoro ambasada Londone
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Ekvadoro ambasada Londone
Šaltinis: 15min
0
A A

Ekvadoras sutiko suteikti prieglobstį „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui. Tačiau Didžioji Britanija yra pažadėjusi vis tiek suimti jį vos tik jis iškels koją iš Ekvadoro ambasados, tad J. Assange'as bent kol kas tikriausiai jos nepaliks. Nuo Cheno Guangchengo iki Manuelio Noriega – „The Daily Beast“ primena kitus atvejus, kai asmenims namais teko vadinti ambasadas.

Julianas Assange'as

„WikiLeaks“ įkūrėjas Ekvadoro ambasadoje Londone yra nuo birželio 19 dienos. Ten jis slepiasi mėgindamas išvengti ekstradicijos į Švediją, kur dvi moterys jį kaltina išžaginimu ir lytine prievarta. Britų, amerikiečių ir švedų pareigūnai atsisakė garantuoti, kad jis nebūtų išduotas JAV, kur, anot advokatų ir Ekvadoro prezidento, jo lauktų mirties bausmė. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Julianas Assange'as
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Julianas Assange'as

Tačiau nors Ekvadoras ir sutiko suteikti J. Assange'ui prieglobstį, tai jo problemų neišsprendžia. Britų policija yra pasiruošusi suimti jį tą pačią minutę, kai tik jis pamėgins išvykti į Ekvadorą. Tai reiškia, kad bent jau kol kas jis ir toliau dienas turės leisti Ekvadoro ambasadoje, kurioje miega ant pripučiamo čiužinio kabinete ir negali išeiti į lauką. Visgi jis nėra neliečiamas ten – Didžiosios Britanijos pareigūnai įspėjo, kad ambasados imunitetas gali būti laikinai sustabdytas, kad J. Assange'as būtų suimtas.

Chenas Guangchengas

2012 metais aklas Kinijos aktyvistas Chenas Guangchengas atvyko į JAV ambasadą Pekine, kai jam pavyko pasprukti iš namų arešto. Nors Kinijos užsienio reikalų ministro atstovas spaudai tai pavadino „visiškai nepriimtina“, Chenas buvo priimtas ambasadoje, kur praleido kelias dienas. Aktyvistas ją paliko gegužės 2 dieną, kai Kinijos atstovai pažadėjo pagerinti jo namų arešto sąlygas. Tuomet Ch. Guangchengas buvo nugabentas į Pekino ligoninę, kur susitiko su šeima.

„Scanpix“ nuotr./Chen Guangchengas
„Scanpix“ nuotr./Chen Guangchengas

Tačiau jau kitą dieną aktyvistas gailėjosi savo sprendimo: „Reikalai nepasikeitė. Aš vis dar noriu išvykti iš Kinijos“. Jis prisipažino tikėjęsis išvykti į JAV Hillary Clinton lėktuvu. Krizė galų gale buvo išspręsta, kai gegužės 19 dieną Chenas kartu su savo šeima paliko Kiniją ir išskrido į JAV, kur jam buvo skirta stipendija studijuoti Niujorko universitete.

Manuelis Noriega

JAV pradėjo invaziją į Panamą 1989 metų gruodžio 20 dieną, kurios tikslas buvo nuversti Manuelį Noriegą – karinį šalies diktatorių, kuris valdė Panamą nuo 1983-ųjų. Po kelių dienų M. Noriega pabėgo į Vatikano ambasadą Panamos mieste. Negalėdami įsiveržti ir jį suimti, JAV kariuomenė prie pastato pradėjo be pertraukos leisti garsią roko muziką. M. Noriega pasidavė 1990 metų sausio 3 dieną ir buvo nugabentas į Majamį, kur buvo nuteistas už kokaino gabenimą, reketą ir pinigų plovimą.

Fangas Lizhi

1989 metais Fangas Lizhi parašė atvirą laišką Kinijos vadovui Dengui Xiaopingui, reikalaudamas paleisti politinius kalinius. F. Lizhi iki tol buvo lojalus Koministų partijos narys, o jo laiškas padėjo įžiebti studentų protestus už demokratiją, kurie vėliau buvo nutraukti žudynėmis Tiananmenio aikštėje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tiananmenio aikštė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tiananmenio aikštė

F. Lizhi su savo šeima prašė politinio prieglobsčio JAV ambasadoje, o tuometinis prezidentas George'as W. Bushas sutiko jį suteikti. Visgi aktyvistas su šeima JAV ambasadoje praleido beveik metus, ir tik 1990 metais Kinijos pareigūnai leido jiems išvykti iš šalies. F. Lizhi tapo profesoriumi Arizonos universitete, kur dėstė iki pat savo mirties 2012 metais.

Svetlana Alilujeva

Ne kasdien vienintelė diktatoriaus dukra siekia politinio prieglobsčio užsienio ambasadoje, tačiau taip nutiko, kai Svetlana Alilujeva pasirodė 1967 metais JAV ambasadoje Indijoje. Vienintelė Josifo Stalino dukra išvyko į Indiją 1966 metais, kur išbarstė mirusio mylimojo pelenus. Tačiau užuot grįžusi į Sovietų Sąjungą ji pasiprašė prieglobsčio JAV ambasadoje. Ji pasmerkė komunizmą ir savo tėvą pavadino „moraliniu ir dvasiniu monstru“. Visgi ji labai trumpai užsibuvo JAV ambasadoje – Indija pabijojo Sovietų Sąjungos įniršio. A. Alilujeva tuomet išvyko į Romą, o iš ten – į Ženevą. Po šešių savaičių Šveicarijoje ji emigravo į JAV. 1984 metais J. Stalino dukra grįžo į Sovietų Sąjungą ir jai vėl buvo suteikta sovietinė pilietybė, tačiau vos po poros metų S. Alilujeva dar kartą išvyko į JAV.

Jozsefas Mindszenty

Vengrijos kardinolas Jozsefas Mindszenty buvo pripažintus išdavusiu šalį 1949 metais, kai jis atsisakė sekuliarizuoti šalies katalikiškas mokyklas. Komunistinė vyriausybė jį nuteisė kalėti iki gyvos galvos, tačiau jis buvo paleistas per 1956 metų sukilimą. Tačiau kai komunistai grįžo į valdžią, J. Mindszenty pasiprašė politinio prieglobsčio JAV ambasadoje Budapešte. Joje jis išgyveno net 15 metų, kol galų gale sutiko palikti šalį kaip Vatikano svečias. Kai kardinolas mirė, jis buvo palaidotas Austrijoje, tačiau žlugus komunistų valdžiai palaikai perlaidoti Vengrijoje.

Victoras Raulis Haya de la Torre

Victoras Raulis Haya de la Torre, Amerikos liaudies revoliucinio aljanso lyderis, paspruko į Kolumbijos ambasadą Limoje 1949 metais, kai jo partija buvo paskelbta esanti už įstatymo ribų. Tuo metu dar neegzistavo tarptautinės normos, kuriomis remiantis valstybės galėjo suteikti politinį prieglobstį jo prašantiems, todėl byla tarp Kolumbijos ir Peru nukeliavo į Tarptautinį teisingumo teismą Hagoje. V. Raulis Haya de la Torre pasiliko Kolumbijos ambasadoje iki 1954 metų, kai jam buvo leista išvykti į Meksiką. Jis galėjo grįžti į Peru 1957 metais.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min