Naujuosius metus Saudo Arabija pradėjo įvykdydama egzekuciją 47 žmonėms, tarp jų – ir šiitų šventikui. Dėl to įtūžę iraniečiai užpuolė Saudo Arabijos ambasadą Teherane. Tačiau įtampa tarp dviejų galingų Artimųjų Rytų valstybių tęsiasi jau kelis dešimtmečius, o jos šaknys – ideologinėje ir strateginėje konkurencinėje kovoje.
Saudo Arabijoje dauguma yra sunitai. Irane – šiitai. Abi šalys – galingos regioninės jėgos, kurių destruktyvi konkurencija skatina pilietinius karus Sirijoje ir Jemene bei didina įtampa tarp sunitų ir šiitų visame pasaulyje. „The Washington Post“ žurnalistas Hugh Nayloras išskiria septynis svarbiausius momentus Saudo Arabijos ir Irano santykiuose.
1. 1980–1988 m. Irano ir Irako karas
Saudo Arabija niekada nebuvo didelė Saddamo Husseino gerbėja, tačiau ji suteikė finansinę ir politinę paramą Irako diktatoriui per jo karą su Iranu, kuris prasidėjo 1980 m. ir per kurį žuvo daugiau nei milijonas žmonių. Rijadas baiminosi, kad šiitų teokratija, kuri atėjo į valdžią Irane po 1979 m. revoliucijos, mėgins ir kitur regione paskleisti savo religija grindžiamą politiką.
2. 1987 m. susirėmimai hadžo metu
Saudo Arabija nutraukė ryšius su Iranu 1988 m. – po to, kai protestuotojai Teherane nusiaubė Saudo Arabijos ambasadą, o vienas diplomatas žuvo. Krizė prasidėjo, kai Saudo Arabijos Mekos mieste per hadžą 1987 m. kilo susirėmimai tarp saugumo tarnybos darbuotojų ir šiitų piligrimų. Per juos žuvo 275 iraniečiai.
3. 1996 m. Chubaro sprogdinimas
Sunkvežimyje padėta bomba gyvenamųjų namų komplekse užmušė 19 JAV kariškių, buvusių Saudo Arabijos Chubaro mieste. Trejus metus trukęs FTB tyrimas šį sprogdinimą susiejo su iraniečiais ir Irano remiama Libano „Hezbollah“. 2006 m. JAV teismas paskelbė, kad už sprogdinimą yra atsakingas Iranas ir „Hezbollah“.
4. 2003 m. JAV invazija į Iraką
Saudo Arabijos lyderiai įsiuto dėl JAV prezidento George'o W.Busho sprendimo pradėti invaziją į Iraką – tai suteikė daugiau galių Irako šiitų daugumai ir leido Iranui itin išplėsti savo politinę, karinę ir kultūrinę įtaką šalyje.
Nors S.Husseinas įsiveržė į Kuveitą 1990 m. ir grasino tą patį padarysiantis Saudo Arabijoje, Rijadas į jo valdomą Iraką žiūrėjo kaip į geresnį variantą – priešingu atveju šalis virstų Irano sąjungininke. Taip ir nutiko.
5. 2011 m. sukilimas Bahreine
Bahreino šiitų dauguma sukilo per Arabų pavasarį reikalaudama daugiau politinių teisių. Sukilimą žiauriai numalšino sunitų monarchija, sulaukusi karinės paramos iš sąjungininkų, kuriems vadovavo Saudo Arabija. Rijadas baiminosi, kad sukilimas yra Irano bandymas išplėsti savo įtaką Bahreine pasinaudojant šiitais.
6. Nuo 2011 m. vykstantis karas Sirijoje
Saudo Arabija ir Iranas remia priešingas puses žiauriausiame konflikte regione – Sirijos pilietiniame kare, kuris suteikia daugiau galios radikalioms grupuotėms, tokioms kaip „Islamo valstybė“, ir dėl kurio kilo didžiausia pabėgėlių krizė nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o tai kelia destabilizavimo pavojų kaimyninėse valstybėse.
Irano kariai kartu su „Hezbollah“ kovotojais kaunasi diktatoriaus Basharo al Assado pusėje prieš Sirijos sukilėlius, kurių nemenka dalis gauna ginklų ir pinigų iš Saudo Arabijos.
7. 2015 m. hadžo tragiška spūstis
Praėjusiais metais per hadžo piligriminę kelionę Saudo Arabijoje kilusios spūsties metu žuvo 2411 žmonių, iš jų 450 – iraniečiai. Aukų identifikavimui prireikė savaičių, ir Irano pareigūnai kaltino Saudo Arabiją naudojantis tragedija tam, kad pagrobtų iraniečius, pradingusius per chaosą.
