Sekite 15min Google
Protestas kilo reaguojant į trečiadienį įvykusį dramatišką 87 metų moters iškeldinimą iš Madride buvusio buto, kuriame ji gyveno dešimtmečius.
„Esame čia, nes būstas yra problema, kuri jau paveikia visą visuomenę, visas amžiaus grupes ir klases, – sakė 55 metų slaugytoja Dora Garcia (Dora Garsija). – Ir mes nebegalime toliau taip gyventi. Būstas yra teisė, o mes jos neturime.“
Iš savo namų prestižiniame Retyro rajone neštuvais išnešta Maria del Carmen Abascal (Marija del Karmen Abaskal) buvo sutikta protestuotojų ir rėmėjų, kai ją kėlė į greitosios pagalbos automobilį.
Ispanijos žiniasklaida pranešė, kad M. del C. Abascal tėvas išsinuomojo būstą dar 1956 metais, o jai nuomos sutartis perėjo po tėvų mirties. Tuo metu galiojo nuomos kainų ribojimas.
Pastatas pakeitė savininką 2018 metais, ir M. del C. Abascal buvo pasiūlyta nusipirkti butą, tačiau ji neišgalėjo to padaryti, teigė šeštadienio protestą organizavusi Madrido nuomininkų sąjunga.
Vėliau butą įsigijęs investicinis fondas „Urbagestion“ padidino mėnesio nuomos kainą nuo 500 eurų iki 2 650 eurų. Vėliau kaina sumažinta iki 1 650 eurų, tačiau M. del C. Abascal su savo pensija vis tiek negalėjo jos sau leisti, teigė sąjunga.
Teismai blokavo tris ankstesnius bandymus ją iškeldinti. Dėl plataus žiniasklaidos dėmesio M. del C. Abascal tapo Ispanijos būsto krizės simboliu.
„Drasko širdį“
„Visa ši būsto situacija drasko širdį. Maricarmen tam tikra prasme buvo paskutinis lašas, sukėlęs šiuos socialinius neramumus, bet mes su šia problema susiduriame jau ilgą laiką, – sakė 43 metų mokytojas Simonas de la Riva. – Nepriimtina, kad spekuliaciniai fondai perka namus, kad žmonės neišgali gyventi, kad ištisos šeimos yra iškeldinamos, ir kad iškeldinta pagyvenusi moteris.“
Eitynių pabaigoje protestuotojai susėdo „Puerta del Sol“ aikštėje, regis, planuodami ten likti. Kai kurie netgi pasistatė palapines, kad praleistų bent naktį, arba kol policija juos jėga pašalins.
Augančios kainos ir būsto trūkumas stumia daugelį ispanų iš rinkos, nepaisant stipraus ekonomikos augimo ketvirtoje pagal dydį Europos ekonomikoje. Pajamos atsilieka nuo kainų augimo. Analitikų teigimu, turizmas ir dėl imigracijos augantis miestų gyventojų skaičius dar labiau spaudžia ribotą būsto pasiūlą.
Ispanijos bankas apskaičiavo, kad pernai šalyje trūko apie 550 tūkst. būstų, o didelė dalis šio trūkumo teko Madridui, Barselonai ir Valensijai.
Ispanija užima vieną paskutiniųjų vietų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse pagal viešojo nuomojamo būsto kiekį, kuris sudaro mažiau nei 2 proc. turimos pasiūlos. Europos Sąjungos vidurkis yra 8 procentai.
Anksčiau Ispanija iš valstybės lėšų statė būstus, kurie vėliau buvo parduodami privačion nuosavybėn, taip pašalinant juos iš valstybinio būsto fondo.
„Man nepavyko apginti savo namų, bet aš kovojau, kad kiti išmoktų kovoti už tai, kas priklauso jiems“, – vaizdo įraše, kuriuo penktadienį pasidalijo nuomininkų sąjunga, sakė M. del C. Abascal. Vaizdo įrašas buvo nufilmuotas jos ligoninės lovoje po iškeldinimo.
