Ministras Taibas Cherkaoui sakė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 72,65 procentai. Referendumą surengė karalius, po to, kai šalyje prasidėjo demokratijos šalininkų protestai, panašūs į vadinamojo Arabų pavasario sukilimus, per kuriuos buvo nušalinti ilgamečiai Tuniso ir Egipto lyderiai.
„Referendumas vyko tvyrant normaliai atmosferai ir pademonstravo tokį sąveikos tarp žmonių ir konstitucijos projekto turinio laipsnį“, – sakė T.Cherkaoui.
Aiškiai norėdamas parodyti, kad balsavimą rėmė ir šalies jaunimas, ministras taip pat pažymėjo, jog 30 proc. balsavusiųjų buvo jaunesni nei 35 metų.
Maroke prasidėjus protestams, Mohammedas VI praėjusį mėnesį paskelbė, kad šioje Šiaurės Afrikos valstybėje bus surengtas referendumas dėl kai kurių jo įgaliojimų perdavimo ministrui pirmininkui ir parlamentui.
Konstitucijos projekte numatyta, kad karalius liks valstybės, ginkluotųjų pajėgų ir islamiškojo tikėjimo Maroke vadovas, o ministras pirmininkas iš didžiausios parlamente atstovaujamos partijos bus vyriausybės vadovas.
Mohammedas VI, kuris 1999 metais ėmėsi vadovauti ilgiausiai viešpataujančiai dinastijai arabų pasaulyje, pasiūlė reformas po ne vieną savaitę trukusių protestų.Mohammedas VI, kuris 1999 metais ėmėsi vadovauti ilgiausiai viešpataujančiai dinastijai arabų pasaulyje, pasiūlė reformas po ne vieną savaitę trukusių protestų, kuriuos organizavo jaunimo suburtas Vasario 20-osios judėjimas, išvedęs į gatves tūkstančius demonstrantų, reikalavusių daugiau demokratijos, geresnių ekonomikos perspektyvų ir korupcijos išnaikinimo.
Reformų planui pritarta užsienyje; anot Europos Sąjungos, tai „rodo aiškų pasiryžimą siekti demokratijos“.
Kartu su pokyčiais, suteiksiančiais premjerui daugiau vykdomosios valdžios, naujoji konstitucija turėtų sustiprinti teismų nepriklausomybę ir parlamento vaidmenį.
Karalius nebebus vadinamas „šventuoju“, bet konstitucijoje liks tokie jo epitetai kaip „Tikinčiųjų vadovas“.
Naujoji konstitucija suteiks daugiau teisių moterims, o berberų kalba bus oficiali valstybinė kalba kartu su arabų. Tai pirmas kartas, kai Šiaurės Afrikos šalyje oficialus statusas suteikiamas regiono vietinei kalbai.
