Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Bloomberg“: kodėl Baltijos valstybės nenori būti priskirtos Rytų Europai?

Ceremonijos akimirka
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Ceremonijos akimirka
Šaltinis: 15min
5
A A

Jei manote, kad Baltijos valstybės yra posovietinės ar priskiria save Rytų Europai, jūs labai klystate, rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas Leonidas Beršidskis. Jo teigimu, Baltijos valstybių politikai save išdidžiai vadina Šiaurės Europa arba tiesiog šiauriečiais.

Praėjusią savaitę visų trijų Baltijos valstybių ambasadoriai pasirašė bendrą laišką Vokietijos dienraščiui „Die Zeit“, reikalaudami pašalinti Baltijos valstybių aprašymus iš Sovietų Sąjungos griuvimui skirto straipsnių ciklo.

Diplomatų teigimu, Baltijos valstybės buvo okupuotos komunistinio režimo, o šios okupacijos Vakarai niekada formaliai nepripažino kaip teisėtos. Todėl įvardyti Baltijos šalis kaip buvusias sovietines respublikas yra neteisėta.

Sekmadienį buvęs Latvijos užsienio reikalų ministras ir dabar Europos Parlamento narys Artis Pabriksas džiugiai paskelbė nuorodą į Jungtinių Tautų statistikos tinklalapį, pabrėždamas, kad ši organizacija pagaliau priskyrė Baltijos valstybes prie Šiaurės Europos.

Ši informacija nebuvo teisinga, nes JTO savo klasifikacijos nekeitė jau du dešimtmečius, tačiau net ir netiksli informacija sukėlė džiaugsmą socialiniuose tinkluose.

„Pagaliau“, – rašė Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Marko Mihkelsonas socialiniame tinkle „Facebook“. „Tai visiškai suprantama ir geografine, ir geopolitine prasme“, – pridūrė jis.

Kratosi sovietinės praeities

Ši problema nėra nauja. 2014 metais Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Karalystėje išsakė nepasitenkinimą dėl „The Guardian“ straipsnių skirstymo, kuriame Lietuva vadinama „posovietinio pasaulio šalimi“.

Protestą pareiškė ir tuometis Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis pastebėjo, kad apie JAV tada reikėtų rašyti skiltyje „buvusios britų imperijos šalys“.

„Bloomberg“ apžvalgininko L.Beršidskio manymu, Baltijos valstybės visgi turėtų sutikti, kad jos turi posovietinę patirtį.

„Norėjo to ar ne, bet Baltijos šalys buvo Sovietų Sąjungos dalimi. Jos buvo ekonominio planavimo ir migracijos politikos dalimi“, – pabrėžė jis. Be to, Baltijos valstybėse, ypač Latvijoje ir Estijoje, vis dar yra būtent sovietinių laikų palikimas – gausios rusakalbių gyventojų mažumos.

L.Beršidskis pastebėjo, kad du šimtmečiai Rusijos ar komunistinėje imperijoje visgi paveikė Baltijos valstybes ir patraukė jas arčiau į rytus, palyginti su Švedija ar Vokietija.

Tiesa, visiškai suprantama, kodėl Baltijos valstybės siekia įtvirtinti kitokį savo statusą ir kratosi priskyrimo prie Rytų Europos.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jurgenas Ligi ir Linas Linkevičius
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Jurgenas Ligi ir Linas Linkevičius

Lengviau pritraukti investuotojus

Mažos valstybės nėra taip lengvai surandamos žemėlapyje. Didiesiems investuotojams Londone, Niujorke ar Singapūre terminas „posovietinis“ vis dar reiškia „rusiškas“, o Rytų Europą jie laiko „pokomunistine erdve“.

Tai suponuoja korupcijos, nestabilumo ir galimos Rusijos invazijos įvaizdį, kuris nėra patrauklus investuotojams. NATO aljansas yra gynybinė organizacija, kuri užtikrina saugumą, tačiau nesukuria distancijos nuo Rusijos.

Lenkai ieško tam tikros psichologinės distancijos nuo šios kaimynystės ir todėl mieliau priskiria save prie Vidurio Europos. Panašiai, šiuo atveju, elgiasi ir Baltijos šalys, priskirdamos save prie šiauriečių.

Be to, Baltijos valstybėms labai svarbūs dideli tikslai, kurie verčia atkakliai darbuotis.

Be to, Baltijos valstybėms labai svarbūs dideli tikslai, kurie verčia atkakliai darbuotis. Latvijoje į tariamą naujieną apie priskyrimą Šiaurės Europai buvo sureaguota pabrėžiant, kad šalis vis tiek viena skurdžiausių Europos Sąjungoje. O Šiaurės šalys – tarp turtingiausiųjų.

Palyginus Bendruosius vidaus produktus išties matosi nemenkas skirtumas. Net ir turtingiausia iš trijų Baltijos valstybių – Estija – tik trečdaliu tokia turtinga kaip Danija ar Švedija. O nuo Suomijos atsilieka 59 procentais.

Ekonominiu požiūriu, Baltijos valstybių santykis su Šiaurės šalimis yra kaip Rytų Vokietijos prieš susijungimą su Vakarų Vokietija. Praėjus ketvirčiui amžiaus komunistinė rytų dalis jau beveik pasivijo pragyvenimo lygiu turtinguosius Vakarus.

Baltijos valstybės norėtų panašiai pasitempti ir pabandyti pasivyti Šiaurės šalis. Tai panašu į tikslą, kurį jos išsikėlė po Sovietų Sąjungos žlugimo: tapti ES ir NATO narėmis. Tuo metu tai atrodė kaip svajonė, tačiau dabar yra tikrovė.

Estijos sostinė Talinas praėjusiais metais pasirašė susitarimą su Suomijos sostine Helsinkiu dėl tunelio, sujungsiančio abu miestus. Neaišku, kada projektas bus pabaigtas, tačiau juo suinteresuota ne tik Estija, bet ir Suomija, kol kas turinti geresnį susisiekimą su Rusija nei su žemynine Europa.

Galiausiai, Baltijos valstybės tokiu būdu siekia vieningesnės Europos. Nepaisant to, kad kol kas toks tikslo siekis atrodo paviršutiniškas ir panašus į nepasitenkinimą geografine padėtimi, tačiau jis puikiai suprantamas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min