Rugsėjo 25-ąją jis paminėjo 60-ąjį savo gimtadienį būdamas kalėjime, už grotų aktyvistas buvo ir per savo 50-metį, bet penktadienį jam buvo paskirta Nobelio taikos premija po istorinių demonstracijų ir griežto susidorojimo su kitaminčiais savo šalyje.
60-metis vyras į nelaisvę vėl pateko praėjusių metų liepą, apkaltinus jį mokesčių vengimu. Baltarusijos neteisėto prezidento Aliaksandro Lukašenkos kritikai šį žingsnį vertino kaip menkai užmaskuotą ėjimą atsikratyti režimo priešininko.
Jo žmona Natalia Pinčuk naujienų agentūrai AFP sakė, kad po to, kai buvo paskelbtas Nobelio komiteto sprendimas, ją „užplūdo emocijos“.
„Jis visada rašo, kad viskas gerai. Jis nesiskundžia sveikata – stengiasi manęs neliūdinti“, – sakė ji apie A.Bialiackio laiškus iš kalėjimo.
„Man nesiseka su jubiliejais, – apie vyro laišką, gautą prieš jo 60-metį, pasakojo N.Pinčuk. – Jis irgi buvo kalėjime, kai jam sukako 50.“
A.Bialiackio įkurta organizacija, kurios pavadinimas išvertus reiškia „pavasarį“, buvo įkurta 1996 metais. Tai žymiausia Baltarusijos teisių grupė, kurios veikla išryškino į vis radikalesnį autoritarizmą krypstančias A.Lukašenkos ir jo saugumo pajėgų tendencijas.
Įsteigta vykstant masiniams protestams už demokratinį pertvarkymą praėjus keleriems metams po Sovietų Sąjungos griūties, organizacija siekė padėti sulaikytiems protestuotojams ir jų šeimoms.
Bėgant metams A.Lukašenka griebėsi vis žiauresnių metodų tvirtai valdžiai išlaikyti, o kartu augo A.Bialiackio bei jo grupės įtaka.
Kai 2020 metų rugpjūtį visoje šalyje prasidėjo didžiuliai mitingai, kilę paskelbus, kad prezidento rinkimus vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis lyderis A.Lukašenka, „Viasna“ kruopščiai sekė žmonių, kurie buvo sulaikyti per protestus ir kelis mėnesius po jų visoje šalyje rengtus policijos reidus, skaičių.
Po rinkimų, kurių Baltarusijos opozicija ir Vakarų šalys nepripažįsta laisvais bei teisingais, A.Bialiackis pažymėjo, jog valdžiai stengiantis susidoroti su nepasitenkinimą atvirai demonstruojančiais žmonėmis, sostinę Minską ir kitus miestus užvaldė „tikrasis teroras“.
„Tikslas labai paprastas – bet kokia kaina išlaikyti valdžią ir visuomenėje įskiepyti baimę, kad nebūtų protestų prieš šių rinkimų falsifikavimą“, – tuomet teigė jis.
A.Bialiackis taip pat priklausė opozicijos veikėjų tarybai – jos nare buvo ir ankstesnė Baltarusijos Nobelio premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič – jai buvo pavesta surengti naujus laisvus ir sąžiningus rinkimus.
Tačiau 2021 metų liepą grupės veiklai iškilo pavojus – A.Lukašenka pamėgino su juo tiesiogiai susidoroti, kai pradėjus rengti netikėtas kratas, nukreiptas į įvairias pilietinės visuomenės grupes, buvo apsilankyta ir „Viasnos“ biuruose bei A.Bialiackio namuose. Opozicija tai pavadino „nauja represijų banga“.
„Viasna“ pernai pranešė, kad be A.Bialiackio dar šeši po rinkimų suimti jos nariai pateko į kalėjimą.
Kiti apdovanojimai
„Žiaurus susidorojimas su „Viasna“ yra dalis platesnio pilietinės visuomenės „valymo“, kurį paskelbė prezidentas Aliaksandras Lukašenka“, – pernai komentavo organizacija „Human Rights Watch“.
Tai buvo ne pirmas A.Bialiackio susidūrimas su Baltarusijos, dažnai vadinamos „paskutine Europos diktatūra“, saugumo pajėgomis.
2011 metų rugpjūtį jam buvo skirta puspenktų metų laisvės atėmimo bausmė už mokesčių slėpimą – tai buvo plačiai vertinama kaip politiškai motyvuotas ėjimas po ankstesnių rinkimų, kuriuose pergalę paskelbė A.Lukašenka.
Tuomet teismas nusprendė, kad „Viasnos“ nariai turi išsikeldinti iš biurų, kuriuos naudojo pastaruosius 12 metų.
A.Bialiackis buvo paleistas į laisvę 2014 metais, likus 18 mėnesių iki bausmės pabaigos.
„Visus 25 savo aktyvizmo metus A.Bialiackis kovojo su nuosekliai vykdomų represijų aparatu“, – pernai po to, kai buvo pratęstas jo kardomasis kalinimas, sakė „Human Rights Watch“.
Šis aktyvistas taip pat yra parašęs keletą knygų.
Jo veikla buvo įvertinta keliais apdovanojimais, daugiausia iš Vakarų institucijų, įskaitant Sacharovo premiją už minties laisvę. Nobelio taikos premijai jis buvo nominuotas ir anksčiau – net penkis kartus.
A.Bialiackis gimė 1962 metais Rusijos Karelijos regione netoli Suomijos ir prieš pradėdamas filologijos studijas tarnavo kariuomenėje.
