Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 lapkričio 17d. 08:58

A.Duda atvyksta į Vilnių: ar jis apie besąlygišką paramą išgirs ir keičiantis Lietuvos valdžiai?

Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda 15min tema
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda grįžta į Lietuvą. Po visų audrų namuose, kur nesiliauja protestai, ir Briuselyje, kur susiruošta susieti teisės viršenybės paisymą su prieiga prie ES fondų, Vilnius ir susitikimai su Gitanu Nausėda bei Sauliumi Skverneliu jam yra tapę malonia užuovėja. Tiesa, šįkart A.Dudos čia laukia ir pasikeitusi valdžia bei būsimoji vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

A.Duda Vilniuje lankosi antradienį ir trečiadienį. Vizitas darbinis, įprastas, o penktadienį apie jį daugiau detalių pranešusi prezidentūra minėjo tradicines temas: kovą su pandemija, saugumo ir gynybos klausimus, strateginius energetikos ir transporto projektus.

Lapkričio 19-ąją kaip tik vyks ir Europos Vadovų Taryba, kurios metu daugiausia bus kalbamasi būtent apie pandemiją ir ES biudžetą.

Tiesa, paskelbta ir tai, kad viešnagės metu ketinama įsteigti Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų Tarybą, kuri esą „žymės kokybiškai naują bendradarbiavimo etapą NATO ir ES lygiu“.

Žinant tai, kad Lenkija pastaraisiais metais sulaukia itin daug priekaištų iš ES institucijų dėl teisės viršenybės nepaisymo ir Bendrijos sutartis pažeidžiančių reformų, tokia iniciatyva ir apskritai Vilniaus noras – bent iki šiol – nė kiek neabejoti procesais Varšuvoje kritikus stebina.

Demonstravo paramą

„Lenkijoje vyksta keisti dalykai. Aš nenoriu, kad turėtume dar vieną autokratišką kaimynę“, – 15min teigė europarlamentarė Aušra Maldeikienė, o ES politikos ekspertai pastebi, kad nei Lenkija, nei Vengrija šiuo metu tikriausiai nebeatitiktų Kopenhagos kriterijų, į kuriuos turi įtilpti šalys, norinčios prisijungti prie Bendrijos.

G.Nausėda, taip pat premjeras Saulius Skvernelis, jau ne kartą ir ne du yra pareiškę, kad Lietuva palaiko Lenkiją jos ginče su ES dėl teisės viršenybės principo.

Šis principas, beje, jau greitai gali būti susietas su prieiga prie europinių fondų – neužtikrini teisminių institucijų nepriklausomumo, negauni pinigų.

G.Nausėda, taip pat premjeras Saulius Skvernelis, jau ne kartą ir ne du yra pareiškę, kad Lietuva palaiko Lenkiją jos ginče su ES dėl teisės viršenybės principo.

Lenkija kartu su Vengrija, anot su AFP bendravusių diplomatų, pirmadienį jau užblokavo ES 2021-2027 metų biudžetą ir 750 mlrd. eurų finansinių priemonių paketą, kuris šįkart ypač svarbus dėl siekio sušvelninti pandemijos pasekmes ekonomikai, bet kol kas turi stovėti vietoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mateuszas Morawieckis ir Viktoras Orbanas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Mateuszas Morawieckis ir Viktoras Orbanas

Lenkijos dešiniųjų vyriausybės tikinimai, esą vykdomos reformos padės veiksmingiau kovoti su korupcija ir išvaduos teismų sistemą nuo paskutinių komunistinio laikotarpio atgyvenų, Vilniui, regis, puikiausiai tinka.

„Manau, kad Lenkijos sprendimas (dėl teismų reformos, – red.) buvo motyvuotas noro kovoti su korupcija, noro kovoti su nomenklatūriniais reiškiniais teismų sistemoje“, – jau per pirmąjį savo vizitą pernai liepą, kai keliavo būtent į Varšuvą, pareiškė G.Nausėda.

Lietuvos prezidentas iki šiol nėra atsakęs, kaip balsuotų mūsų šalis, jei ES šalims reikėtų apsispręsti dėl kokių nors sankcijų Lenkijai – ar dėl finansavimo sustabdymo, ar teisės balsuoti per ES ministrų susitikimus atėmimo.

Bet rugsėjo viduryje ir S.Skvernelis atvirai pareiškė, kad palaiko Lenkiją – jis netgi pabrėžė, jog „niekada nepritars“ sankcijoms Lenkijai, o ir Lietuva esą galbūt padarė „nepakankamai desovietizuodama teisingumo sistemą“.

Pilietinės visuomenės spaudimas

Tačiau situacija keičiasi. A.Duda į Vilnių atvyksta ne tik Varšuvai jau trenkus veto ES biudžetui, bet ir Lietuvoje keičiantis valdžiai – taip, G.Nausėda galbūt dar sykį išreikš besąlygišką, kritikų akla vadinamą paramą Lenkijai, bet spaudimas neužmerkti akių prieš įvykius kaimyninėje valstybėje didėja.

A.Duda Lietuvoje susitiks, kaip jau minėta, ne tik su G.Nausėda ir S.Skverneliu, bet ir su naujosios valdančiosios koalicijos kandidate į premjerus Ingrida Šimonyte. Seime laukia pokalbis su jo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė ir Viktorija Čmilytė-Nielsen

Būtent susitikimo su I.Šimonyte ir komentarų po jo labiausiai laukia Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto – iš I.Šimonytės ir V.Čmilytės-Nielsen svečias esą gali išgirsti ne tik pagyrų dvišaliam bendradarbiavimui.

Naujosios koalicijos sutartyje daug kartų minimos žmogaus teisės ir jų apsauga – apie demokratines vertybes prieš rinkimus dosniai kalbėjo abi mažosios koalicijos partnerės, Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis.

Atskirai išskiriama ir užsienio politika, kuri esą bus vertybinė: „Aktyviai pasisakysime prieš bet kokius žmogaus teisių bei demokratinių laisvių pažeidimus ir ginsime kovojančius už laisvę visame pasaulyje – nuo Baltarusijos ir Taivano.“

Kompromisą tarp pripažinimo, kad Lietuvai labai svarbi strateginė partnerystė su Lenkija, ir supratimo, jog į žmogaus teisių ir demokratijos standartų pažeidimus pašonėje kažin ar galima nereaguoti, rasti reikės.

Konkrečiai Lenkija, kuriai ES rugsėjį savo pirmojoje ataskaitoje apie demokratijos standartus pažėrė aštrios kritikos, neminima.

Bet akivaizdu, kad kompromisą tarp pripažinimo, kad Lietuvai labai svarbi strateginė partnerystė su Lenkija, ir supratimo, jog į žmogaus teisių ir demokratijos standartų pažeidimus pašonėje kažin ar galima nereaguoti, rasti reikės.

Juolab kad didėja pilietinės visuomenės spaudimas. Po minėto S.Skvernelio pareiškimo neiškentė net į politiką paprastai nesivelianti Teisėjų taryba.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Skvernelis

Ji atsiribojo nuo premjero palaikymo Lenkijoje vykdomoms reformoms ir pažymėjo: „Pragmatinis siekis išlaikyti glaudžius valstybių bendradarbiavimo santykius negali tapti priežastimi neigti pamatines demokratijos vertybes.“

Galiausiai pranešta, kad A.Dudą Vilniuje pasitiks moterų teisių gynėjai – protestais. Lenkijoje, žinia, Konstitucinis Tribunolas ką tik beveik visiškai uždraudė abortus – itin platus draudimas įsigalios, kai tik bus paskelbtas oficialiame leidinyje, nors prezidentas spalio pabaigoje teigė, kad netrukus pristatys švelnesnį įstatymą.

o aktyvistai Lietuvoje solidarizuojasi su Lenkijoje į gatves išėjusiomis moterimis.

Nevyriausybines organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus Lietuvoje, kurie praėjusią savaitę viešai kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas, taip pat papiktino G.Nausėdos sveikinimas Lenkijai Nepriklausomybės dienos proga, kuriame jis padėkojo už „demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir laisvių gynimą mūsų šalių kaimynystėje“.

„Net nukreipta į Baltarusijoje vykstančius procesus ši žinutė yra nekorektiška ir ignoruoja žmogaus teisių ir esminių demokratinės teisinės valstybės vertybių nepaisymą Lenkijoje“, – pranešime pažymi Moterų teisių judėjimas Lietuvoje.

„Lenkija eina keistu keliu“

Kaip elgsis G.Nausėda, kai priims A.Dudą? Ar jis kartos žodžius apie Lietuvos paramą Lenkijai, kai neabejotinai sulauks klausimų apie įtampas Varšuvos ir ES santykiuose? O galbūt bręsta konfliktas tarp prezidentūros ir liberalios centro dešiniųjų koalicijos?

15min šaltinių teigimu, Lietuva tikrai nenori pirmoji pulti kritikuoti procesų Lenkijoje – partnerystė pernelyg svarbi. Esą vis dėlto G.Nausėda per susitikimą su A.Duda ketina „atvirai ir laisvai“ kalbėtis apie teisės viršenybę, o bendresnę liniją būsimuose pokalbiuose iš anksto aptarė su V.Čmilyte-Nielsen.

Europos Parlamento narė A.Maldeikienė, aktyviai kritikuojanti tiek procesus Lenkijoje, tiek, jos teigimu, neaiškią Lietuvos užsienio politiką, G.Nausėdos pareiškimus dėl paramos Varšuvai sukritikavo dar pernai liepą.

15min šaltinių teigimu, Lietuva tikrai nenori pirmoji pulti kritikuoti procesų Lenkijoje – partnerystė pernelyg svarbi.

Tada politikė rašė, kad prezidentas, pareikšdamas, jog palaikys Lenkiją jos ginče su ES, „aiškiai peržengė Konstitucijoje jam suteiktus įgaliojimus, nes toks pareiškimas reikalauja tiek Seimo Užsienio reikalų, tiek Europos reikalų komitetų pritarimo“.

Kaip būtų dabar? A.Maldeikienei visų pirma užkliuvo penktadieninis prezidentūros pranešimas, kuriame paskelbta, kad ketinama įsteigti Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų Tarybą. Prezidentūra pirmadienį žurnalistams teigė, kad tokios struktūros siekta jau labai seniai – esą tai „30 metų siekis“.

„Mano supratimu, tai yra šio susitikimo esmė. Kas bus ta Taryba? Lenkija mums labai svarbi partnerė ir gynyboje, ir ekonominė, tačiau mums reikia apsispręsti ir atsakyti į vieną klausimą, nes turime didelę problemą.

Dabar atrodo, kad vieną žinutę siunčiame ES – kad mes remiame demokratiją ir teisės viršenybę. Bet kita žinutė skirta Lenkijai – kad jūs puikūs ir kad kuriame Prezidentų Tarybą, kurioje bendradarbiaujame ES lygiu“, – svarstė A.Maldeikienė.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Aušra Maldeikienė
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Aušra Maldeikienė

Jos teigimu, Lenkija akivaizdžiai pamina ES sutartis, o Bendrija nenori, kad „Europos mokesčių mokėtojų pinigai būtų per korupcines schemas išvogti“ – tam ir reikalingi nepriklausomi teismai, į kuriuos kėsinasi Lenkijos valdžia.

„Kaip tai vertina ponas Nausėda? Ponas Linkevičius (užsienio reikalų ministras, – red.) irgi visą laiką siunčia dvi žinutes. Lietuvoje įsivaizduojama, kad Europoje nesugebama sujungti dviejų žinučių į vieną. Žinokite, sugeba.

O Europa galvoja, kad Lietuva sugalvojo sukurti mažuliuką Lenkijos ir Lietuvos višegraduką. Galbūt ir ne – bet prezidentūros pranešimas labai ambicingas“, – 15min tvirtino A.Maldeikienė, vadinanti Lenkiją klerikaline valstybe.

A.Maldeikienė: Lietuvoje įsivaizduojama, kad Europoje nesugebama sujungti dviejų žinučių į vieną. Žinokite, sugeba.

„Lenkija eina keistu keliu, ir jei juo eis toliau, taps visiškai nedemokratiška. Protestai rodo, kad kiti rinkimai valdantiesiems galbūt nebus tokie sėkmingi, bet Lenkija eina nedemokratiniu keliu. Kaimynystėje jau turime Baltarusiją, truputį Rusijos – ar tikrai dar reikia nedemokratiškos Lenkijos?

Jei mums pakeliui su Lenkija, kokie tada mūsų santykiai su ES? Dabar mus gerbia – kol kas. Bet nesusitvarkome ir su Stambulo konvencija – Lietuvą Europos Parlamentas jau net įvardijo atskirai“, – teigė politikė.

Reikalinga bendra linija

Jei Lenkijos ir ES institucijų konfliktas dar labiau įsisiūbuotų ir „jei kalba iš tikrųjų pasisuktų apie pinigus“, A.Maldeikienė mano, kad G.Nausėda atsitrauktų: „Jis yra prezidentas be stuburo ir dažnai keičia savo nuomonę, tad techniškai turėtų išsigąsti.

Bet Lietuvos užsienio politika klampi, suvelta ir pačiai jai neaiški. Tiesa, ir vėl svarbu pažymėti, kad užsienio politiką vykdo ne prezidentas, o prezidentas su Užsienio reikalų ministerija ir Seimu. Politika turi būti derinama.“

A.Maldeikienė ragina „intelektualizuoti Lietuvą“ ir, tvirtina, kad būsimoji premjerė I.Šimonytė kartu su koalicijos partnerėmis imsis iniciatyvos šviežiomis akimis įvertinti santykius su Lenkija: „Ingrida yra puiki politikė, kuri moka spręsti konfliktus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Juk neprisimintume jos nusišnekančios. Ateinantys žmonės turi visai kitokį išsilavinimą, ir svarbiausia, kad jie mokėtų žaisti labai sudėtingą žaidimą. Svarbu, kad Lietuva neįsipareigotų bet kokioje situacijoje palaikyti Lenkiją – mano nuomone, tai būtų baisus kelias.“

VDU politologas A.Pukšto savo ruožtu 15min tvirtino, kad šis A.Dudos vizitas taps lakmuso popierėliu Lietuvos užsienio politikai.

„Iš vienos pusės Lenkija yra nepakeičiama partnerė – saugumas, gynyba, energetika, infrastruktūros projektai. Bet iš kitos pusės tas trikampis Varšuva-Briuselis-Vilnius yra pakibęs ore – toliau neaišku, ar Lietuva visiškai palaikys Lenkiją diskutuojant apie teisės viršenybę“, – sakė analitikas.

A.Pukšto: Nausėda turės surasti bendrą platformą su parlamentine dauguma. Neįsivaizduoju prezidento kalbant vienaip, o premjerės ar užsienio reikalų ministro – kitaip.

Aišku, kalbama ir apie galimybę, kad aštriausi klausimai balsavimo ES Taryboje stadijos taip ir nepasieks, o nusileis esą greičiausiai Lenkija ir Vengrija, o ne Bendrija – suprask, grasindamos veto ES biudžetui šios šalys blefuoja.

Bet pirmadienio žinia, kad biudžetas iš tiesų blokuojamas, parodė, kad taip nėra. Ekonomikos gaivinimo planai turi stovėti vietoje, nors į priekį planuota pajudėti jau nuo sausio 1-osios.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andžejus Pukšto
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Andžejus Pukšto

Jei, pavyzdžiui, Lietuvai reikėtų viešai apsispręsti – kaip būtų elgiamasi? Mūsų šalies diplomatai teigia, kad vasarą pasiektas susitarimas Vilniui tinka, tad lenkams būtų bandoma patarti ieškoti kompromiso.

„Problema tikrai didelė – Lenkija save stumia į ES pakraščius. Manau, kad Nausėda turės surasti bendrą platformą su parlamentine dauguma. Neįsivaizduoju prezidento kalbant vienaip, o premjerės ar užsienio reikalų ministro – kitaip. Balsas turi būti bendras.

Reikia pasakyti, kad Nausėdos kaip pagrindinio užsienio ir saugumo reikalų koordinatoriaus kažkiek pasigendame. Tiesa, galbūt jo linija bus kitokia nei naujosios daugumos?“ – klausė A.Pukšto.

Analitiko manymu, jei Vilniaus pozicija teisės viršenybės klausimu iš tiesų keistųsi ne Lenkijos naudai, galbūt potencialią įtampą galėtų ataušinti naujosios daugumos iniciatyvos, pavyzdžiui, dėl asmenvardžių rašymo lotyniškais rašmenimis, aktualios Lietuvos lenkams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

19:56
13:58
00:46

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min