„Iki kovo norėtume susitarti dėl bendros pozicijos, kas yra labai svarbu“, – per bendrą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu spaudos konferenciją sakė Vokietijos vyriausybės vadovė.
Europos Sąjungos lyderiai penktadienį tarėsi, kaip sustiprinti euro zoną, ir ši diskusija vyksta tokiu metu, kai neapibrėžta politinė situacija Vokietijoje sužlugdė puoselėtas viltis dėl didelio masto reformų, o pirminis entuziazmas kiek priblėso.
Derybos vyko nedalyvaujant Bendriją paliekančios Jungtinės Karalystės premjerei. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas paprašė 27 valstybių lyderių šiame susitikime laisvai išdėstyti savo vizijas dėl euro zonos ateities.
Euro zonos pertvarka ir pastangos padaryti ją atsparesnę ekonominiams sukrėtimams yra vieni svarbiausių Prancūzijos prezidento ir Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio prioritetai.
Tačiau E.Macrono pastangas įgyvendinti šiuos ambicingus tikslus žlugdo politinė nežinomybė Vokietijoje. Šalies kanclerė A.Merkel ieško būdų suformuoti vyriausybę, iš derybų dėl koalicijos su jos konservatoriais pasitraukus verslui palankiai Laisvajai demokratų partijai (FDP), kuriai rimtų klausimų kelia numatyta euro zonos reforma.
D.Tuskas: „Kai kalbama apie Europos pinigų sąjungą, takoskyra yra tarp – atleiskite už tokį geografinį supaprastinimą – šiaurės ir pietų.“
Kaip jau tapo įprasta, ir šį kartą euro zona yra pasidalijusi į dvi stovyklas. Turtingosios šalys, vadovaujamos į taupymą orientuotos Vokietijos, nelinkusios palaikyti politikos, dėl kurios joms tektų prisiimti riziką kartu su smarkiai įsiskolinusiomis euro zonos partnerėmis, tokiomis kaip Prancūzija, Ispanija, Italija ar Graikija.
„Kai kalbama apie Europos pinigų sąjungą, takoskyra yra tarp – atleiskite už tokį geografinį supaprastinimą – šiaurės ir pietų“, – D.Tuskas sakė ketvirtadienį, pirmąją viršūnių susitikimo dieną.
Dėl pasipriešinimo nebuvo uždegta žalia šviesa E.Macrono idėjai suformuoti euro zonos biudžetą ir buvo sutrukdyta sukurti europinę indėlių draudimo sistemą – paskutinį likusį bankų sąjungos ramstį.
„Mums svarbiau, kad kai kurios valstybės narės taptų atsparesnės kitai finansų krizei“, – sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs ES diplomatas.
„Didelis konsensusas“
Kad entuziazmas blėsta, tapo aišku iš praėjusią savaitę Europos Komisijos pateiktų pasiūlymų. Jie numato, kad kai kurios ambicingesnės idėjos, pavyzdžiui, siūlymas įsteigti Europos finansų ministro postą, bus įgyvendintos po 2019 metais vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.
Pasak D.Tusko, esama „didelio konsensuso“ dėl siūlymo kurti Europos pinigų fondą, kuris veiktų kaip finansinė užkarda nuo bet kokių naujų krizių ir skirtų finansinę pagalbą.
Taip pat palaikoma idėja iki galo sukurti bankų sąjungą, pridūrė jis.
Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as šią savaitę užsiminė, kad Paryžius sutinka su tuo, kad būtų atidėtas E.Macrono vizijos įgyvendinimas, o pasiūlymai dėl euro zonos finansų ministro posto įsteigimo ir biudžeto yra „paskutinis žingsnis“ ilgame reformų kelyje.
Tačiau vienas prancūzų pareigūnas viršūnių susitikimo kuluaruose atmetė kalbas apie „ambicingumo stoką“.
„Per ateinantį pusmetį turime susitarti, ypač Prancūzija ir Vokietija, galinčios paskatinti judėjimą pirmyn“, – sakė jis.
