„Jūs užveriate namų duris ir įžengiate į karo zoną“, – teigia Afganistane užaugusi, šiuo metu JAV gyvenanti rašytoja, mokslininkė Nushin Arbabzadah.
Jungtinių Tautų duomenimis, praėjusiais metais užfiksuoti mažiausiai 185 išpuoliai prieš mokyklas ir ligonines Afganistane. Dauguma jų siejami su ginkluotomis grupuotėmis, kurios nepritaria moterų išsilaisvinimui.
„Eiti pėsčiomis į mokyklą ir atgal visada pavojingiausia, – sako rašytoja ir priduria – Tau liepta eiti apsisiautus, greitai, nulenkus galvą ir įsmeigus akis į pėdas“.
Rašytoja: Eiti pėsčiomis į mokyklą ir atgal visada pavojingiausia. Tau liepta eiti apsisiautus, greitai, nulenkus galvą ir įsmeigus akis į pėdas.
Moksleivių gyvenimas Afganistane toli gražu neapsiriboja vien skaitymu, rašymu ir aritmetika. Kai kurios mergaitės buvo nudegintos sieros rūgštimi, kitoms – užnuodytas geriamasis vanduo. Yra ir tapusių sprogdintojų, kurie įsitikinę, kad moterims turėtų būti draudžiama mokytis kaip talibų laikais, aukomis.
„Nesuvokiama, kad galima jas skriausti, bet tokia realybė“, – sako dokumentinio filmo režisierė Beth Murphy, neseniai vykusi į Afganistaną kurti filmo apie mergaičių švietimą.
Nepaisant to, kad šalyje vos 6 proc. 25 m. ir vyresnių moterų turi oficialių išsilavinimą, milijonai mergaičių pagaliau mokosi mokyklose. Prieš dešimtmetį, remiantis UNICEF duomenimis, mažiau kaip milijonas vaikų lankė mokyklą Afganistane.
Dar viena kliūtis mokslui – ankstyvos santuokos. Afganistane leidžiama tuoktis nuo 16 m., tačiau dauguma paauglių ištekinamos kur kas jaunesnės.
Šiandien daugiau kaip 8,2 mln. vaikų mokosi mokyklose tokiose, kokią įkūrė Razia Jan – viena iš dešimties šiųmečių herojų.
Ji su komanda Zabuli švietimo centre teikia nemokamą išsilavinimą maždaug 350 mergaičių iš Afganistano kaimų.
„Dauguma vietos moterų ir vyrų yra neraštingi“, – sako Razia Jan, pridurdama, kad dauguma jo mokinių yra pirmoji mergaičių karta, gausianti išsilavinimą.
