 |
| Popiežiumi išrinktas Jorge Mario Bergoglio, kuris pasivadino Pranciškumi |
77-uosius metus einantis popiežius Pranciškus dar vaikystėje (seniau nei prieš 50 metų) neteko vieno plaučio. Jį reikėjo pašalinti dėl infekcijos, rašo „Huffington Post“.
Šią biografijos detalę itin aktyviai aptarinėja tie tikintieji, kurie laikėsi pozicijos, kad naujasis popiežius turi būti jaunas ir stiprios sveikatos – kad nereikėtų atsistatydinti, kaip popiežiui Benediktui XVI. Tiesa, vilties net ir didžiausiems skeptikams teikia tai, kad jis dvejais metais jaunesnis, nei buvo Benediktas XVI inauguracijos metu 2005 m.
„Ko gero, operacija tuomet buvo sėkminga, jei žmogus sėkmingai sulaukė 76-erių metų. Matyt medikai susigriebė ir laiku ėmėsi priemonių“, – sako dr. Williamas Schaffneris, Vanderbilto universiteto Nešvilyje Medicinos centro vadovas. Jis yra autoritetingas infekcinių ligų specialistas.
Kol kas nėra žinoma, dėl kokios konkrečios ligos teko pašalinti būsimo popiežiaus plautį. Dr. Schaffnerio nuomone, gali būti net kelios priežastys:
1. Popiežius Pranciškus galėjo sirgti tuberkulioze. Tais laikais gydymas nebuvo efektyvus, antibiotikai nebuvo naudojami taip sėkmingai, kaip dabar. Galbūt todėl teko šalinti plautį. Toks gydymas iki antibiotikų eros buvo įprastas dalykas.
2. Jis galėjo sirgti kokliušu.
3. Popiežius vaikystėje galimai kentėjo dėl plaučių uždegimo sukeltų komplikacijų.
4. Galiausiai, popiežius galėjo gimti su plaučio defektu. Tuo metu vienintelė išeitos buvo „išoperuoti“ infekciją, nes tinkamų antibiotikų terapijos medikai taikyti negalėjo.
Gydytojo Schaffnerio teigimu, plaučiai yra labai gyvybingi. Todėl net ir su vienu plaučiu žmogus gali nugyventi ilgą gyvenimą. Du plaučiai daugeliu atvejų nebūtini.
„Daugybė žmonių, turinčių tik vieną plautį, gyvena pilnavertį gyvenimą. Jie žaidžia tenisą, laksto, kopia į kalnus. Lygiai taip pat, kaip ir pacientai, turintys tik vieną inkstą“, – sakė dr. Williamas Schaffneris.
Vienintelė bėda, jei toks vienaplautis žmogus suserga stipriu plaučių uždegimu. Tuomet gydymo galimybės labai apribotos. O rizika susirgti plaučių ligomis dėl susilpnėjusio imuniteto ar širdies nepakankamumo padidėja maždaug nuo 65-erių.
