Rusijos kosmoso mokslo programa galiausiai leis Maskvai nustatyti Mėnulio teritorijų kontrolę, pareiškė Rusijos mokslų akademijos viceprezidentas Sergejus Černyševas kosmoso tyrimams skirtame prezidiumo posėdyje, apie kurį pranešė Rusijos naujienų agentūra RBK.
„[Mėnulio programa] suteiks naujų žinių ir technologijų Mėnulio tyrimams. Galiausiai ji padės Mėnulio paviršiuje įkurti suverenias Rusijos teritorijas“, – jo žodžius citavo agentūra.
Tačiau per tą patį renginį S.Černyševas taip pat paskelbė apie tolesnį Rusijos Mėnulio programos vėlavimą: kita šalies misija „Luna-26“ atidėta iki 2028 m., t.y. metams vėliau, nei planuota anksčiau.
Vėlesnės misijos „Luna-27/1“ ir „Luna-27/2“ dabar numatytos 2029 ir 2030 m., o „Luna-28“ perkelta į 2036 m.
Rusija, kuri Šaltojo karo metais kartu su JAV buvo viena iš dviejų kosmoso galybių, dabar stengiasi neatsilikti nuo savo senųjų varžovių ir naujų žaidėjų, tokių kaip Kinija ir Indija, kurios pastaraisiais metais sparčiai plėtojo savo kosmoso programas.
S.Černyševo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai JAV misija „Artemis II“ grįžta namo po istorinės Mėnulio apskriejimo misijos, kurios metu astronautai pasiekė rekordą – įveikė didžiausią atstumą, kurį žmonės kada nors yra nukeliavę nuo Žemės.
Ši misija yra pasirengimo astronautų nusileidimui Mėnulyje pagal programą „Artemis IV“, planuojamą 2028 m., dalis.
Kosmoso tyrinėjimai
S.Černyševas nurodė, kad Rusijos Mėnulio programa bus vykdoma dviem etapais, o pirmuoju bus siekiama įsisavinti nusileidimui Mėnulio paviršiuje reikalingas technologijas ir atlikti tyrimus Mėnulio paviršiuje.
Antrajame etape bus statomi Mėnulio bazių pagrindai.
„Mėnulio programa padės Rusijai išlaikyti vietą tarp pirmaujančių kosmoso valstybių, aktyviai tyrinėjančių Mėnulį“, – RBK toliau citavo S.Černyševą.
Numatomas Rusijos Mėnulio programos biudžetas iki 2036 m. – apie 700 mlrd. rublių (7,7 mlrd. eurų), o bendras platesnio masto kosmoso tyrimams numatytas finansavimas – apie 4,4 trln. rublių (48 mlrd. eurų), anksčiau pranešė laikraštis „Moscow Times“.
-
NASA astronautai jau išvydo tolimąją Mėnulio pusę: kaip sekti istorinę misiją
-
„Artemis“ pradeda paskutinį etapą prieš Mėnulio apskriejimą
-
„Artemis“ įgula praras ryšį su Žeme: pamatys tai, ko nematė dar nė vienas žmogus
-
Istorinį žmonijos rekordą pasiekę „Artemis II“ išvydo tai, ko kiti nemato: parodė tolimąją Mėnulio pusę
-
Fizikas: „Artemis II“ išbandomas lazerinis ryšys – svarbus Mėnulio bazėms ateityje
Rusija, Šaltojo karo metais surengusi kelias sėkmingas robotų misijas į Mėnulį, dabar susiduria su dešimtmečius trunkančia technologinių pajėgumų pertrauka, kad galėtų pakartoti ankstesnius pasiekimus.
Paskutinę savo Mėnulio misiją – ir vienintelę posovietiniais laikais – pavadinimu „Luna-25“ Maskva pradėjo 2023 metais. Tačiau operacija baigėsi nesėkme, kai erdvėlaivis nusileidimo metu atsitrenkė į Mėnulio paviršių.
„Mes pamiršome, kaip nusileisti Mėnulyje, – tuomet pareiškė rusų astronomas Michailas Marovas. – Septintajame dešimtmetyje tai darėme ne kartą, tačiau dabar praradome viską, kas leido tai pasiekti.“
