Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2016 liepos 19d. 17:01

Amerikiečių nerimas: chaoso krečiama Turkija saugo branduolinį ginklą

Indžirliko karinė oro bazė Turkijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Indžirliko karinė oro bazė Turkijoje
Vienas iš grėsmingiausių liepos 15-osios nakties vaizdinių – F-16 karo lėktuvai, atakavę parlamentą Ankaroje ir planavę numušti Turkijos lyderį Recepą Tayyipą Erdoganą gabenusį lėktuvą. Šie lėktuvai buvo nusileidę ir Indžirliko karinėje bazėje, kurioje saugomas amerikiečių branduolinis ginklas, rašo foreignpolicy.com

Susigriebusi Turkijos valdžia uždarė oro erdvę virš Indžirliko karinės bazės ir atjungė elektros tiekimą. Kitą dieną buvo suimtas karinės bazės vadas. Vis dėlto, klausimas apie branduolinio ginklo saugumo liko tvyroti ore.

B61 branduolinės gravitacinės bombos buvo netoli tų, kurie vėliau kilo bombarduoti savo šalies parlamentą.

JAV ir iki šiol yra susidūrusi su galimybe, kad jos branduoliniai ginklai atsidurs valstybėse, kuriose vyksta perversmas. Taip buvo toje pačioje Turkijoje, Graikijoje ir Pietų Korėjoje.

Tiesa, tokiais atvejais perversmo organizatoriai net nesistengia taikytis į branduolinius ginklus saugančias slaptavietes. Tai rodo ne tik faktai minėtose valstybėse, bet ir Sovietų Sąjungoje ar Prancūzijoje, kuriose branduoliniai ginklai nepriklausė amerikiečiams.

Apsauga neįveikiama

Net ir taikydamiesi į amerikiečių branduolinius ginklus sukilėliai turėtų įveikti 160 milijonų JAV dolerių kainavusią apsaugą, kuri užtikrina ne tik pačių ginklų, bet ir perimetro aplink juos saugumą. Be to, kažkas turėtų įvesti kodą, kuris žinomas tik patiems JAV karinių pajėgų atstovams.

Perėmus karinės oro bazės valdymą išsaugoti ją būtų dar sunkiau. Karinių oro bazių saugumas nedaug skiriasi nuo paprasčiausių ambasadų ir niekuo neprimena rimtų gynybinių įtvirtinimų.

Amerikiečiams didesnį nerimą kelia ne techninis saugumas, o vietos valdžios nusiteikimas ir draugiškumas. Tai, kad R.T.Erdogano rėmėjai dėl sukilimo linkę kaltinti Fethullah Guleną ir jo neišduodančias JAV, rodo, kad amerikiečių įvaizdis šalyje negerės.

Tiesa, Indžirliko bazėje situacija visai kitokia nei panašius branduolinius ginklus saugančiose Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje ar Nyderlanduose. Šios šalys turėtų savo karo lėktuvus, kurie galėtų gabenti branduolinį ginklą, o tuo metu Turkija neturi tokių karinės technikos galimybių.

Bijo politinio nestabilumo

Amerikiečiai 2001 metais išgabeno branduolinius ginklus iš Graikijos, vengdami nestabilios situacijos šalyje. Turkijoje situacija atrodo panaši, tačiau šiuo atveju pasirinkimas, kur pergabenti ginklus yra žymiai menkesnis.

Atmetus saugumu jau ir taip nepasižyminčias bazes Belgijoje ir Nyderlanduose, lieka Lakenheath bazė Jungtinėje Karalystėje ir Ramsteino bazė Vokietijoje.

Vokiečiai vis dar skeptiškai žiūri į branduolinės ginkluotės dislokavimą savo šalyje, o britai šiuo metu įstrigę vidinėse politinėse problemos ir nenorėtų naujų įsipareigojimų.

Indžirliko bazėje esantis branduolinis ginklas, kaip manoma, labiausiai taikomas Rusijos atgrasymui, tačiau situaciją keičia ir Irano agresyvesnis žaidimas regione.

Kol kas amerikiečiai neturi daugybės pasirinkimų ir nenorėtų atitraukti strategiškai svarbios atgrasymo priemonės, tačiau situacija Turkijoje verčia vis labiau nerimauti.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

07:19
27:06
03:08

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min