„Mes taip pat smerkiame pastarojo meto Rusijos grasinimus diplomatinėms institucijoms ir ambasadoms Kyjive. Su tuo negalime sutikti“, – sakoma bendrame pareiškime, kurį išplatino Ukrainos atstovas prie JT Andrijus Melnykas.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos išpuolių.
„Esu labai susirūpinęs dėl to, kad Rusijos Federacija neseniai paskelbė apie nuoseklius ir sistemingus smūgius prieš Ukrainos gynybos įstaigas Kyjive, taip pat sprendimų priėmimo centrus ir vadavietes“, – sakė jis JT Saugumo Tarybai.
Anksčiau Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Pascalis Confavreux, komentuodamas Rusijos grasinimus suduoti naujus smūgius Kyjivui, sakė, kad „apie evakuaciją negali būti nė kalbos“.
ES ambasadorė Ukrainoje Kateryna Maternova sakė, kad diplomatai ir užsienio piliečiai neketina palikti Kyjivo, nepaisant Rusijos grasinimų suduoti dar vieną masinį smūgį Ukrainos sostinei.
Gegužės 24 d. Rusijos kariai sudavė didžiausią smūgį Kyjivui pagal apgadintų objektų skaičių nuo karo pradžios – buvo nuniokota apie 300 objektų, įskaitant dešimtis aukštybinių pastatų, muziejų, vyriausybinių įstaigų, švietimo įstaigų, prekybos centrų, metro stotį ir pan. Žinoma apie 91 sužeistą ir du žuvusius žmones, išpuolio padarinių likvidavimo darbai tęsiami.
Kuo grasino Rusija
Gegužės 25 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Rusijos smūgiai Kyjivui neva yra „atsakomieji smūgiai, kurie buvo ir bus vykdomi“.
Vėliau Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad rusai pradeda „nuoseklius sisteminius smūgius“ Kyjivo karo pramonės įmonėms, ir paragino užsieniečius „kuo greičiau“ palikti Ukrainos sostinę.
Rusijos ministerija ciniškai pagrasino smogti objektams, susijusiems su bepiločių orlaivių projektavimu, gamyba ir naudojimu, taip pat „sprendimų priėmimo centrams ir valdymo postams“ Kyjive.
