Vakarų ir opozicijos už autoritarizmą kritikuojamas prezidentas Aleksandras Lukašenka faktiškai išsaugojo planinę ekonomiką, kurioje valstybė kontroliuoja 70–80 proc. ūkio, o privatus sektorius, kuriam atstovauja daugiausia vidutinis ir smulkus verslas, griežtai reguliuojamas.
2007 metais, siekdama suartėti su Vakarais, valdžia pareiškė, jog planuoja imtis liberalių reformų. Nuo to laiko ji sumažino įmonėse valstybės „auksinę akciją“, ėmė mažiau kontroliuoti kainas, palengvino bei sumažino mokesčius, susilaukdama TVF ir Pasaulio banko pagyrimų.
Valstybės remiamai Baltarusijoje pramonei pavyko išsaugoti savo galimybes, bet pasaulinė krizė pakirto nukreiptą į NVS mašinų pramonės eksportą, sulėtinusi pernai ekonomikos augimą iki maždaug 0,2 procento. Anksčiau ekonomika augo maždaug 10 proc. per metus.
Analitikai sako, Baltarusija išnaudojo visą ankstesnį savo plėtotės modelį – buvusios SSRS „surinkimo cechui“ reikia naujų realizavimo rinkų ir užsienio investicijų. Valdžia neturi kitos išeities, kaip apsiriboti dirigavimu tik politinei valstybės sričiai.Valstybės remiamai Baltarusijoje pramonei pavyko išsaugoti savo galimybes, bet pasaulinė krizė pakirto nukreiptą į NVS mašinų pramonės eksportą.
Per artimiausius šešis mėnesius Baltarusija surengs prezidento rinkimus, kurie, esant įtemptiems santykiams su sąjungine Rusija, gali būti vieni sunkiausių A.Lukašenkai, siekiančiam perrinkimo ketvirtajam laikotarpiui.
„Lukašenka supranta, kad jei liberalizacija prasidės, ji bus negrįžtama. Iki prezidento rinkimų nebus jokių ryžtingų žingsnių. Tam pakanka kad ir tos priežasties, jog valdžia nenori išleisti iš savo rankų pinigų srautų kontrolės rinkimų kampanijos laikotarpiu“, – sakė politologas Aleksandras Feduta.
Praėjusių metų pabaigoje valdžia paskelbė ketinanti privatizuoti stambias įmones ir anonsavo naujas reformas, bet kol kas apsiribojo pažadu išdėstyti jų esmę specialioje prezidento direktyvoje.
„Liberalizacija jokiu būdu neapribojama... Mūsų konsultacijos su valdžia rodo, kad jis suinteresuota šiais pokyčiais“, – agentūrai „Reuters“ sakė Natalija Koliadina, TVF atstovybės Baltarusijoje vadovė.
Kinijos kelias
Rusijos energetikos išteklių kainų augimas, dėl kurio šalis prarado daugiau kaip 2 mlrd. dolerių netiesioginių subsidijų, bei Rusijos su Kazachstanu sukurta muitų sąjunga pastūmėjo Minską modernizuoti ekonomiką.
„Išeities nėra. Esant bendrai ekonominei erdvei su Rusija ir Kazachstanu, Baltarusija turi vieną kelią – kurti konkurencingą ekonomiką, kuri neįmanoma be esminių pakeitimų“, – sakė „Renessans Capital“ atstovybės vadovas Sergejus Levinas.
Vakarų investuotojams, tarp kurių Baltarusijos valdžia mėgina susirasti alternatyvą dominuojančiam Rusijos kapitalui, taip pat reikia aiškių žaidimo taisyklių.
„Vakarų investuotojai pasiryžę patikėti Baltarusija. Mes tai matome. Bet kad šis atėjimas būtų masinis, valdžia turi iš pagrindų sudaryti sąlygas, kad investuotojas galėtų ateiti į šalį, tam nesikreipdamas į valdžią aukščiausiu lygiu. Reikia bendrų rinkos sąlygų“, – sakė S.Levinas.
Susivaidijęs su Rusija ir pareiškęs nusivylimą dėl santykių su Vakarais A.Lukašenka atsisuko į Kiniją, su kuria šį pavasarį buvo pasirašyti iš viso maždaug 10 mlrd. dolerių vertės susitarimai. Pats A.Lukašenka ne kartą sakė, kad jam patinka Kinijos raidos kelias.
„Formuojamas Kinijos scenarijus: lėtas valstybinio sektoriaus keitimasis, konkrečių objektų privatizacija, kuo patrauklesnių sąlygų užsienio investuotojams sudarymas“, – sakė agentūrai „Reuters“ Privatizacijos ir vadybos instituto direktorius Pavelas Daneika.Lukašenka supranta, kad jei liberalizacija prasidės, ji bus negrįžtama. Iki prezidento rinkimų nebus jokių ryžtingų žingsnių.
Analitikai mano, kad valdžia, neturinti stipraus oponento šalyje, gali leisti surengti greitas ekonomikos reformas itin nesižvalgydama į politinę konjunktūrą.
SSRS recidyvai
Tarp seniai pribrendusių priemonių ekspertai nurodo biurokratinių procedūrų ir administracinio reguliavimo supaprastinimą, vertybinių popierių rinkos liberalizavimą, dirbtinių valstybės monopolijų panaikinimą ir mokesčių sistemos reformą.
„Kol kas vyriausybė pašalino tai, kad gulėjo paviršiuje. Buvo akivaizdžiai nevykusių normų, kurias reikėjo atšaukti. Dabar reikia sutvarkyti detales“, – agentūrai „Reuters“ sakė investicinės bendrovės „Jupiter“ vadovas Andrejus Derechas.
Baltarusijoje, kur tebėra centralizuota valdžia ir nerangus biurokratinis aparatas, vis dar aktuali grįžimo į sovietinio pavyzdžio ekonomiką grėsmė.
2008 metais vietos verslininkus suaudrino vyriausybės nutarimas uždrausti bet kurį tarpininkavimą, kuris buvo panaikintas praėjus kelioms dienoms po asmeninio A.Lukašenkos įsikišimo.
„Yra didžiulė problema. Kai... staiga , nežinia iš kur pasirodė dokumentas, dėl kurio nežinai – juoktis ar verkti, kurį kažkas parašė, pasidėjęs ant kelio, ... ir vyriausybė visus pradeda rikiuoti pagal jį“, – sakė nedidelės kompiuterių pardavimo bendrovės savininkas, nenorėjęs, kad būtų skelbiama jo pavardė.
