Kai prieš ketverius metus D.Rousseff dalyvavo Londono olimpinių žaidynių atidarymo iškilmėse, ji jau mėgavosi 2016-ųjų perspektyva – olimpinėmis žaidynėmis Rio de Žaneire.
Padėtis nuo tada ganėtinai pasikeitė: ekonomikos būklė tapo apverktina, prisidėjo Zikos virusas, balsavusi vos tris minutes, Brazilijos demokratinio judėjimo partija nusprendė trauktis iš koalicijos. Tiesa, skyrybos brendo seniai ir nors koalicijoje lieka D.Rousseff darbininkų partija, tačiau vilčių išsaugoti postą beveik nelieka.
Galutinis tam terminas – balandžio 12 diena. Po to 7 jos ministrai su 600 valdininkų turės palikti postus, o prezidentei bus sudėtinga parlamente blokuoti savo apkaltą.
Jeigu D.Rousseff būtų nušalinta, tai galėtų įvykti jau gegužę, o įgaliojimus perimtų Brazilijos demokratinio judėjimo partijos lyderis, viceprezidentas Michelis Temeras.
Ekonomistės diplomą turinti dabartinė šalies vadovė kažkada buvo marksistinių partizanų kovotoja, kalėjo, net buvo kankinama, kai Braziliją valdė kariniai diktatoriai. Dabar ji kovingai ginasi nuo apkaltos kaltinimų, kad neteisėtai naudojosi vyriausybės lėšomis, kad paremtų savo perrinkimo kampaniją 2014 metais. Oponentai kaltina ir bandymais pensijų fondo lėšomis lopyti biudžeto skyles, ir kad tvirtos rankos politika nusmukdė ekonomiką.
D.Rousseff dar turi sąjungininkų, o jai ištikima aplinka dabar stengiasi įkalbėti atskirus Brazilijos demokratinio judėjimo ir kitų partijų narius balsuoti prieš apkaltą.
Mainais, kaip pranešama, siūlomi postai ir pinigai. Balandžio viduryje parlamentas spręs, ar liks poste pirmoji šalyje moteris prezidentė, kurios šaknys tolimoje Bulgarijoje – ji imigrantų iš Bulgarijos duktė.
