Jau dvejus metus nesiliaujančio konflikto statistika yra niūri. Kaip rodo Jungtinių Tautų (JT) duomenys, Sirijoje per šį konfliktą jau žuvo maždaug 70 tūkst. žmonių. Kovos veiksmai išsiplėtė, o prezidento Basharo al Assado režimas griebiasi vis žiauresnių metodų, tarp kurių yra raketų „Scud“ panaudojimas.
Tačiau pačioje Sirijoje nepriklausomų stebėtojų yra labai mažai, tad analitikai sako, kad tikrasis aukų skaičius jau galėjo viršyti 100 tūkst., ir kai kas išjuokia tvirtinimus, kad B.al Assadas netolimoje ateityje paklus tarptautiniams reikalavimams pradėti politinę pereigą.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ketvirtadienį sakė, kad prezidento Baracko Obamos administracija skiria papildomus 60 mln. dolerių neletalinės pagalbos opozicinei koalicijai, kad padėtų jai atstatyti Sirijos „išvaduotas sritis“.
Kaip rodo Jungtinių Tautų (JT) duomenys, Sirijoje per konfliktą per dvejus metus jau žuvo maždaug 70 tūkst. žmonių.
Vienas JAV aukšto rango pareigūnas sakė, kad siekiama sumažinti didėjančią ekstremistinių grupių įtaką ir pademonstruoti, jog opozicija „gali užtikrinti geresnius laikus, ... kai kasdienio gyvenimo nereguliuoja nei Assado režimo brutalumas, nei su “al Qaeda„ susijusių ekstremistų darbotvarkė“.
Kol kas JAV yra suteikusi maždaug 385 mln. dolerių vertės humanitarinę pagalbą Sirijos liaudžiai – daugiausia per nevyriausybines organizacijas. Be to, drauge su naujai paskelbta suma iš viso buvo skirta 110 mln. dolerių vertės neletalinė (non-lethal) pagalba.
J.Kerry sakė, kad atskirai Vašingtonas teiks ginkluotiems sukilėliams pagalbą maistu ir medicinos prekėmis.
Tačiau šios naujienos nuvylė tuos, kurie tikėjosi, kad Jungtinės Valstijos gali atkartoti 2011 metų veiksmus Libijoje ir suteikti tam tikros apsauginės karinės įrangos, pavyzdžiui, apsauginių šarvų.
„Prireikė septynių mėnesių, kad ateitume prie sausainių ir “Band-Aid„ (pleistrų)“, – sakė „Brookings Institution“ Dohos centro direktorius Salmanas Shaikhas, turėdamas omenyje ilgas derybas dėl to, kas vadinama reikšmingu JAV politikos pokyčiu.
„Nebūtinai matau paspartinimą, nors ir turite naują valstybės sekretorių, kuris demonstruoja naują stilių“, – sakė jis.
S.Shaikhas taip pat tvirtino: „Nemanau, kad šiuo metu esama kelio opozicijai apginkluoti. Tiesiog nemanau, kad prezidentas Obama yra tuo įsitikinęs“.
Jis ne vieną mėnesį kalbėjosi su genčių vyresniaisiais, sirų verslininkais ir kai kuriomis įtakingiausiomis šalies šeimomis, ir atsikratė ankstesnių savo abejonių dėl Amerikos ginklų sukilėliams.
„Režimas niekada nesiderės sąžiningai, jie eis iki paties galo“, – sakė S.Shaikhas žurnalistams ir nurodė, kad B.al Assadas vis dar gali pasikliauti maždaug 60-70-čia tūkst. karių ir net, kaip pranešama, ginkluoja sau ištikimus civilius gyventojus.
Pernai B.Obama atmetė savo nacionalinio saugumo komandos, kurioje buvo ir ankstesnė valstybės sekretorė Hillary Clinton, parengtą planą apginkluoti patikimas sukilėlių grupuotes.
Tačiau analitikai sako, kad drungnas Amerikos atsakas dabar kuria tam tikrą vakuumą, kuriame gali tarpti sukarintos grupuotės, ir kad tai gali pakenkti JAV lūkesčiams įgyti ilgalaikę įtaką vyriausybei po B.al Assado.
„Al Nusra“ frontas, kurį JAV valstybės departamentas pernai įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą, kol kas buvo viena veiksmingiausių sukilėlių grupuočių Sirijoje. Ji savo įgūdžius ištobulino mūšio laukuose Irake.
Tačiau atsižvelgiant į „kontekstą po karų Irake ir Afganistane, tikrai yra (tik) ribotas apetitas“ siųsti į Siriją JAV karius, sakė Aramas Nerguizianas iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro Vašingtone.
Nors tikrino Sirijos sukilėlius ne vieną mėnesį, JAV ir toliau nerimauja, kad į šią šalį siunčiami ginklai galiausiai atsidurtų ekstremistų rankose.
A.Nerguizianas atkartojo susirūpinimą, kad net jeigu B.al Assadas dabar pasitrauktų, Sirija vis tiek liktų įklimpusi į tarpkonfesinį konfliktą.
„Assado pasitraukimas pats savaime labai mažai keičia faktą, kad mažumos, tokios kaip alavitai, šią kovą laiko egzistencine ir žiūri į tai kaip į savo iškilimo momentą“, – trečiadienį sakė jis viename seminare.
