A.Duda: Lenkija pasirengusi perduoti Ukrainai naikintuvus MiG-29

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Varšuva yra pasirengusi perduoti Ukrainai naikintuvų. Pasak A.Dudos interviu CNN, toks žingsnis galėtų būti žengtas, jeigu būtų sukurta tarptautinė koalicija dėl lėktuvų tiekimo Ukrainai.

„Dalį MiG-29, kurie liko Lenkijoje ir kurie dabar tarnauja mūsų karinėse oro pajėgose, esame pasirengę perduoti, ir esu tikras, kad Ukraina būtų pasirengusi juos nedelsdama panaudoti“, – sakė A.Duda.

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Lenkijos naikintuvas MiG-29

Lenkijos prezidentas pridūrė, kad Ukraina ateityje pereis prie NATO standartų visose karinės sferos srityse. Įskaitant ir naikintuvų F-16 naudojimą.

„Todėl Ukrainos pilotų mokymas yra svarbus ir labai reikalingas“, – reziumavo A.Duda.

JAV Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines Kongresui pareiškė, kad karas Ukrainoje tapo „alinančiu išsekimo karu“.

JAV žvalgybos bendruomenė mano, kad Rusija „tikriausiai nenori tiesioginio karinio konflikto su JAV ir NATO pajėgomis, tačiau tokia galimybė egzistuoja“, teigiama žvalgybos bendruomenės neįslaptintoje metinėje grėsmių vertinimo ataskaitoje.

„Rusijos vadovybė iki šiol vengė veiksmų, kurie galėtų išplėsti Ukrainos konfliktą už Ukrainos ribų, tačiau eskalacijos rizika išlieka didelė“, – teigiama ataskaitoje, praneša CNN.

Nacionalinės žvalgybos direktorė A.Haines pareiškė Kongresui, kad karas Ukrainoje tapo „alinančiu išsekimo karu, kuriame nė viena pusė neturi galutinio karinio pranašumo“, tačiau pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai tęs karą, galbūt dar ne vienerius metus.

„Mes nenumatome, kad Rusijos kariuomenė šiais metais atgautų jėgas tiek, kad galėtų pasiekti didelių teritorinių laimėjimų, tačiau V.Putinas greičiausiai tikisi, kad laikas veikia jo naudai ir kad karo pratęsimas, įskaitant galimas karo veiksmų pertraukas, gali būti geriausias likęs kelias galutinai užtikrinti Rusijos strateginius interesus Ukrainoje, net jei tai užtruks ne vienerius metus“, – sakė A.Haines.

Oficialiai nustatytas Ukrainos karys, kurį Rusijos kariai nelaisvėje nušovė už šūkį „Šlovė Ukrainai“. Paaiškėjo, kad jis yra Černihivo srityje veikiančios 119-osios atskirosios teritorinės gynybos brigados 163-iojo bataliono kovotojas Oleksandras Macijevskis.

Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Teritorinės gynybos regioninė valdyba „Šiaurė“, gruodžio 30 d. O.Macijevskis ir dar keturi kariai susigrūmė su gausesnėmis priešo pajėgomis Soledaro apylinkėse.

Stop kadras iš video/Sušaudytas Ukrainos karys

Apie 12 val. vidurdienį ryšys su Oleksandru dingo. Pastiprinimui į jų pozicijas nepavyko prasiveržti dėl nuolatinės minosvaidžių ugnies ir smarkios šaulių ginklų ugnies.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos vadovybė galėjo neteisingai įvertinti Ukrainos kariuomenės pajėgumus. JAV žvalgybos bendruomenės metinėje grėsmių ataskaitoje teigiama, kad okupantai ir ateityje susidurs su daugybe problemų.

„Putinas tikriausiai neteisingai įvertino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumus ir jų sėkmės mūšio lauke mastą. Rusijos kariai susidūrė ir toliau susidurs su išsekimo, personalo trūkumo ir kovinio ryžto  problemomis, todėl jos pajėgos yra pažeidžiamos Ukrainos kontratakų“, – teigiama ataskaitoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys

Žvalgybos duomenimis, praėjusį rudenį V.Putino paskelbta mobilizacija gali tik trumpam laikui papildyti armijos pajėgas. Tačiau ji taip pat gali pakirsti šalies piliečių pasitikėjimą šalies vadovybės veiksmais.

„Visas dalinės mobilizacijos poveikis bus pradėtas jausti tik pavasarį ir vasarą. Nors Rusijos pajėgos ir toliau koncentruosis Donbase, jos tikriausiai nesugebės jo visiškai užimti 2023 m.“, – praneša žvalgyba.

Tarp mobilizuotųjų į Rusijos ginkluotąsias pajėgas smarkiai išaugo nepasitenkinimas vadovybės veiksmais, tvirtina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabas.

„Pagrindinė nepasitenkinimo priežastis – padažnėję faktai, kai šturmo būriuose naudojami tie okupantai, kurie prieš tai buvo apmokyti tarnauti aprūpinimo daliniuose ir neturi kovinės patirties“, – teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo operatyvinėje informacijoje.

Pažymima, kad dėl to smarkiai padidėja aukų skaičius, o užnugario tarnybų kariai nesutinka eiti į mirtį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Kremliuje vykusiame renginyje, skirtame Tarptautinei moters dienai paminėti, gyrė daugiavaikes ir profesinėje srityje pasižymėjusias šalies moteris.

„Dabar, kai Rusija susiduria su tiesioginėmis grėsmėmis savo saugumui ir suverenitetui, matome daug drąsos ir ryžto pavyzdžių“, – ceremonijos metu sakė jis.

„Šioje salėje yra moterų, kurios garbingai atlieka savo karines, tarnybines ir profesines pareigas“, – pridūrė V.Putinas.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas su moterimis Kremliuje

Jis įteikė apdovanojimus moterims, kurios, Kremliaus nuomone, pasižymėjo profesinėje veikloje arba buvo daugiavaikės motinos.

Tarp gavėjų – žurnalistė, dirbanti Rusijos pajėgų kontroliuojamoje Ukrainos pietinėje Chersono srityje, ir gydytoja iš rytinės Luhansko srities.

„Mūsų šalyje profesionaliai dirbančių moterų nuopelnų pripažinimas harmoningai dera su giliu motinystės ir tradicinių vertybių svarbos supratimu“, – sakė V.Putinas.

Rusijos lyderis save vaizduoja kaip konservatyvių socialinių normų gynėją bei nuolat perspėja dėl „dekadentiškos“ Vakarų įtakos.

Praėjusių metų pabaigoje išleistame prezidento dekrete tradicinės vertybės apibūdinamos kaip „Rusijos visuomenės pamatas, padedantis saugoti ir stiprinti Rusijos suverenitetą“.

V.Putinas taip pat pagerbė ir dvi „Motinas didvyres“ – šiemet atgaivintas sovietmečio laikų apdovanojimas, kuriuo pagerbiamos moterys, pagimdžiusios ne mažiau kaip 10 vaikų.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai „kuo greičiau“ reikia 1 mln. sviedinių, kad atgrasytų Rusijos pajėgas ir pradėtų kontrpuolimą, pranešė CNN.

Kalbėdamas su žurnalistais prieš Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimą Stokholme, O.Reznikovas sakė, kad Ukrainai reikia 1 mln. 155 milimetrų, taip pat 105 milimetrų sviedinių, kurie kainuotų apie 4 mlrd. eurų.

Ukrainos gynybos ministras taip pat pareiškė, kad pritaria Estijos pasiūlytam planui, pagal kurį ES šalys turėtų bendrai užtikrinti šių šaudmenų atsargas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas Stokholme

Pasak jo, Ukrainai per mėnesį reikia 90–100 tūkst. artilerijos sviedinių.

O.Reznikovas pažymėjo, kad oro gynybos sistemos, tankai ir šaudmenys yra vieni iš prioritetų, kuriuos jis aptars su ES gynybos ministrais per trečiadienio susitikimą. 

„Prioritetas numeris vienas yra oro gynybos sistemos – taip pat amunicija, amunicija ir dar kartą amunicija“, kad Ukraina būtų pasirengusi kontrpuolimui, sakė jis.

Anot O.Reznikovo, laikas yra lemiamas veiksnys, galintis išgelbėti gyvybes, todėl „turime kuo greičiau judėti į priekį“.

Mykola Milovanovas neturi dokumento, patvirtinančio, kad jis ir jo partneris Dmytro Gavriliukas yra susituokę, tačiau 24 metų Ukrainos specialiųjų pajėgų narys vis tiek vadina jį savo vyru.

Tai teisinis statusas, kurį draudžia Ukrainos konstitucija, tačiau jis atsidūrė dėmesio centre po to, kai prieš metus Rusija įsiveržė į šalį, ir ukrainiečiai, įskaitant LGBTQ+ bendruomenės narius, masiškai ėmė rašytis į kariuomenę.

„Kol kas teisiškai negaliu sakyti, kad turiu sutuoktinį, bet mes to siekiame“, – sakė M.Milovanovas, o ant jo rankovės buvo vienaragio raištis, kurį nešioja kai kurie kariuomenėje tarnaujantys LGBTQ+ bendruomenės nariai.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos pajėgų karys LGBT aktyvistų marše Kyjive, 2021 m. rugsėjį

Toks teisinių ryšių nebuvimas D.Gavriliukui reiškia, jog jis negarantuotas, kad sulauks pranešimo, jei M.Milovanovas būtų sužeistas ar žūtų, nekalbant jau apie kitas teises, kurias turi tarnybos narių sutuoktiniai.

Tačiau nusivylimas šia nelygybe ir Ukrainos siekis sutvirtinti ryšius su Vakarais skatina postūmį priimti naujus įstatymus ir didina pritarimą LGBTQ+ žmonių teisėms, sako aktyvistai ir rodo naujausios apklausos.

Tiek M.Milovanovas, tiek 31 metų D.Gavriliukas, dirbantis nevyriausybinėje grupėje „Ukrainos LGBT kariai už lygias teises“, pasirašė praėjusių metų birželį piliečių inicijuotą peticiją, kuria raginama įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas.

Plačiau skaitykite ČIA.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, trečiadienį viešintis Kyjive, pareiškė, jog yra labai svarbu pratęsti susitarimą, kuris leido atnaujinti grūdų eksportą iš karo nuniokotos Ukrainos.

Pernai vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Maskvos karo laivai blokavo Juodosios jūros uostus, kol praėjusią vasarą buvo sudarytas susitarimas, leidžiantis saugiai eksportuoti itin svarbius grūdus.

Susitarimą, kuris bus automatiškai pratęstas kovo 18 dieną, jei Maskva arba Kyjivas tam nepaprieštaraus, Rusija, Ukraina, Turkija ir Jungtinės Tautos pasirašė praėjusių metų liepą.

„AFP“/„Scanpix“/JT vadovas Antonio Guterresas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

„Noriu pabrėžti, jog labai svarbu, kad ir po kovo 18 dienos būtų įgyvendinama Juodosios jūros grūdų iniciatyva ir kad būtų kuriamos sąlygos, kurios leistų kuo geriau išnaudoti eksporto infrastruktūrą per Juodąją jūrą“, – sakė Kyjive viešintis JT generalinis sekretorius.

Susitarimas sudarė sąlygas eksportuoti 23 mln. tonų grūdų iš trijų atskirų Ukrainos uostų, sakė A.Guterresas.

Tai „padėjo sumažinti pasaulines maisto kainas ir suteikė svarbią pagalbą žmonėms, kurie taip pat moka didelę kainą už šį karą, ypač besivystančiose šalyse“, kalbėjo JT vadovas.

„Ukrainos ir Rusijos maisto produktų ir trąšų eksportas yra labai svarbus pasauliniam maisto saugumui ir maisto kainoms“, – pridūrė jis.

Pagal praėjusių metų susitarimą Rusijai buvo pažadėta teisė eksportuoti trąšas be Vakarų sankcijų. Maskva tvirtina, kad šios susitarimo dalies nesilaikoma.

JT humanitarinės pagalbos vadovas Martinas Griffithsas anksčiau įspėjo, kad gali būti sunku užtikrinti dar vieną susitarimo pratęsimą.

Atrodo, kad Rusija mažina paramą „Wagner“ kovotojams Bachmute, pavyzdžiui, Jevgenijaus Prigožino samdiniai patiria „šovinių trūkumą“, CNN citavo Vakarų pareigūnus.

Vagnerio pajėgos taip pat mažėja, teigė šaltiniai.

„Dalis Prigožino nevilties ir emocijų kyla dėl to, kad jis mano, jog jam ne tik trūksta žmogiškųjų išteklių, bet dabar jam trūksta ir Rusijos artilerijos paramos, kuri kompensuotų šiuos nuostolius“, – sakė pareigūnai.

Žuvusiųjų tarp „Wagner“ skaičius buvo gerokai didesnis nei Rusijos ginkluotosiose pajėgose.

„Reuters“/„Scanpix“/Suniokotas Bachmutas

Vakarai pakartojo, kad Bachmutas nėra strategiškai svarbus nei Rusijai, nei Ukrainai, tačiau gruodžio mėnesį įvykęs Volodymyro Zelenskio vizitas politizavo situaciją.

Pažymima, kad rusai „okupavo teritoriją“, tačiau tai „atvira teritorija – tai nėra miesto teritorija. Ir ten nebuvo jokių Ukrainos gynybos linijų“.

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas trečiadienį atšaukė bloko sankcijas Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino motinai Violetai Prigožinai, nusprendęs, jog Briuselis neįrodė, kad ji yra susijusi su savo sūnaus veikla Ukrainoje.

Bendrojo Teismo pareiškime sakoma, kad net jei J.Prigožinas yra atsakingas už neteisėtus veiksmus Ukrainoje, įrodymų prieš jo motiną, pateiktų tuo metu, kai buvo paskelbtos sankcijos, nepakanka.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį, Tarptautinę moters dieną, gyrė Ukrainos moteris už prisiimtą svarbų vaidmenį ginant šalį nuo Rusijos invazijos.

„Galvoju, kad šiandien svarbu padėkoti. Padėkoti visoms moterims, dirbančioms, mokančioms, studijuojančioms, gelbstinčioms, gydančioms, kovojančioms – kovojančioms už Ukrainą“, – trumpame vaizdo pareiškime socialinėje žiniasklaidoje sakė V.Zelenskis.

Šiandien dera „prisiminti visas moteris, atidavusias savo gyvybę už mūsų šalį, pagalvoti apie jas ir padėkoti joms“, kalbėjo prezidentas.

„Drauge mes stiprūs. Drauge mes nenugalimi. Drauge mes laisvi. Ir drauge mes neabejotinai nugalėsime“, – sakė jis.

Teisių gynimo grupės nurodo, kad jau antrus metus Rusijos vykdomas karas užkrovė papildomą naštą Ukrainos moterims, ir įspėja dėl smurto lyties pagrindu bei prekybos žmonėmis augimo.

Trečiadienį ryte Tarptautinės moters dienos proga kare dalyvaujančių Ukrainos moterų nuotraukomis socialiniuose tinkluose pasidalino ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos kariuomenė nuo Rusijos invazijos pradžios sunaikino daugiau kaip 70 Rusijos karo lėktuvų, pareiškė JAV karinių oro pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas generolas Jamesas Heckeris.

Tai pranešė radijo stotis „Amerikos balsas“, remdamasis J.Heckerio pareiškimu konferencijoje Kolorade.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Numušto Rusijos lėktuvo nuolaužos

Pasak generolo, pati Ukraina prarado mažiau nei 60 lėktuvų.

Santykinai mažus Ukrainos ir Rusijos nuostolius J.Heckeris aiškino abiejų šalių organizuojamos integruotos priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos veiksmingumu, kuris neleidžia naudoti orlaivių dideliu mastu.

Generolas pabrėžė, kad dėl oro gynybos priemonių veiksmingumo didelė dalis orlaivių „tapo nenaudingi“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas valstybinių apdovanojimų įteikimas Bachmuto gynėjams.

 „Mes sunaikinsime visus priešus! Pergalė bus iškovota! Šlovė jums. Nes jūs dabar esate ten, ir nėra karštesnio taško nei čia, prie Bachmuto“, – sakė karius aplankęs O.Syrskis.

Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas teigė, kad šiuo metu imamasi priemonių surasti asmenis, atsakingus už beginklio Ukrainos kario nušovimą iš karto po to, kai jis pasakė „Šlovė Ukrainai!“.

„Tai sudėtingas darbas (surasti kaltininkus – red.), kuris jau vyksta. Tai viso gynybos sektoriaus ir pilietinės visuomenės užduotis ir garbės reikalas. Manau, kad kaltininkai bus nustatyti“, – tvirtino jis. 

Stop kadras iš video/Sušaudytas Ukrainos karys

Pasak jo, okupantai nori padidinti neapykantos ukrainiečiams lygį Rusijoje, taip pat įbauginti pačius ukrainiečius.

„Tai genocido aktai, kurių jie nesigėdija. Tokia yra viešoji režimo ir vadinamosios kariuomenės politika“, – pabrėžė A.Jusovas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį perspėjo, kad artimiausiomis dienomis po kelis mėnesius trukusių intensyvių kovų Ukrainos rytuose esantis Bachmuto miestas gali patekti į Rusijos rankas.

„Negalime atmesti galimybės, kad artimiausiomis dienomis Bachmutas gali kristi“, – Stokholme vykstančio Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikimo kuluaruose žurnalistams sakė J.Stoltenbergas.

„Jie patyrė didelių nuostolių, tačiau tuo pat metu negalime atmesti galimybės, kad artimiausiomis dienomis Bachmutas gali kristi“, – pridūrė jis.

Ukrainą remiančio Vakarų karinio aljanso vadovas pabrėžė, kad taip pat svarbu pabrėžti, jog tai nebūtinai signalizuoja kokius nors dramatiškus pasikeitimus fronte.

„Tai tik pabrėžia, kad neturėtume nuvertinti Rusijos. Turime ir toliau teikti paramą Ukrainai“, – sakė jis.

„AFP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Trečiadienį Rusijos samdinių grupė „Wagner“ pareiškė užėmusi rytinę Bachmuto dalį. Šiame pramoniniame mieste jau kelis mėnesius vyksta kovos tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų.

Šis pranešimas pasirodė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad jei Bachmutas kris, Maskva turės „atvirą kelią“ puolimui gilyn į šalį.

Intensyvios kovos aplink Bachmutą yra ilgiausios ir kruviniausios per daugiau nei metus trunkančią Rusijos invaziją, kuri nuniokojo didelius Ukrainos plotus ir dėl kurios milijonai žmonių buvo priversti palikti namus.

ES ministrai aptarė planus didinti gynybos produkciją ir skubiai tiekti šaudmenis Ukrainai, kuri kasdien paleidžia tūkstančius haubicų sviedinių.

„Dabar tai yra išsekimo karas, kuris yra logistikos mūšis“, – sakė J.Stoltenbergas.

„Dabartinis suvartojimo lygis, palyginti su dabartiniu šaudmenų gamybos tempu, yra netvarus, todėl turime didinti gamybą“, – aiškino jis.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys pozicijose prie Bachmuto

Jis palankiai įvertino ES siekį didinti gynybos produkciją.

„Tai yra tai, prie ko mes dirbame. Matome, kad jau žengiami svarbūs žingsniai, – sakė jis.

„Tačiau turime padaryti daugiau, nes turime užtikrinti, kad Ukraina gautų šaudmenų, kurių jai reikia gintis nuo Rusijos karinės agresijos, ir turime papildyti savo atsargas“, – pridūrė Aljanso vadovas.

Iranas slapta tiekė Rusijai daug kulkų, artilerijos ir minosvaidžių sviedinių, skirtų naudoti kare prieš Ukrainą, ir planuoja jų siųsti dar daugiau. Tai pranešė britų televizijos kanalas „Sky News“, remdamasis šaltiniu saugumo tarnybose.

Šaltinis teigia, kad sausio mėn. iš vieno Irano uosto išplaukė du su Rusijos vėliava plaukiojantys krovininiai laivai, kurie per Kaspijos jūrą plaukė į Rusiją.

Tariamą krovinį sudarė maždaug 100 mln. įvairaus kalibro – 5,56 mm, 7,62 mm, 9 mm, 12,7 mm ir 14,5 mm – šovinių, skirtų naudoti tokiuose ginkluose kaip pistoletai, automatai ir kulkosvaidžiai.

Šaltinio teigimu, laivai taip pat gabeno įvairią kitą amuniciją, įskaitant maždaug 300 tūkst. šovinių, pavyzdžiui, 40 mm granatsvaidžių granatas, 107 mm prieštankines raketas ir įvairių dydžių – 60 mm, 81 mm ir 120 mm – minosvaidžių sviedinius, taip pat artilerijos sviedinius (130 mm, 122 mm ir 152 mm) ir sviedinius šarvuočiams (115 mm ir 125 mm).

Be to, šaltinis teigė, kad laive buvo apie 10 tūkst. neperšaunamų liemenių ir šalmų.

Šaltinis pažymėjo, kad Maskva už šaudmenis sumokėjo grynaisiais pinigais ir taip išvengė Vakarų sankcijų jai ir Iranui.

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas trečiadienį atšaukė bloko sankcijas Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino motinai Violetai Prigožinai, nusprendęs, jog Briuselis neįrodė, kad ji yra susijusi su savo sūnaus veikla Ukrainoje.

Bendrojo Teismo pareiškime sakoma, kad net jei J.Prigožinas yra atsakingas už neteisėtus veiksmus Ukrainoje, įrodymų prieš jo motiną, pateiktų tuo metu, kai buvo paskelbtos sankcijos, nepakanka.

Vokietijos ir Portugalijos pažadėti pagrindiniai koviniai tankai „Leopard“ Ukrainai bus pristatyti iki kovo pabaigos.

Tai pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, praneša „Spiegel“.

„Galiu pasakyti, kad ką tik sužinojau, jog 18 Vokietijos tankų “Leopard 2A6„ ir trys Portugalijos tankai gali atvykti į Ukrainą šį mėnesį“, – sakė B.Pistorius ES gynybos ministrų susitikimo Švedijoje kuluaruose.

Tankai atvyks į šalį su apmokytomis įgulomis, o tada galės būti siunčiami į fronto liniją.

Dieną prieš tai paaiškėjo, kad šią savaitę Lenkija perduos Ukrainai dar 10 tankų „Leopard 2A4“, po to, kai praėjusį mėnesį perdavė keturis.

Be to, Lenkija paskelbė esanti pasirengusi įkurti Ukrainai perduotų vokiškų tankų „Leopard“ techninės priežiūros centrą.

 Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuras trečiadienį pareiškė manantis, kad plačiai išplitęs vaizdo įrašas, kuriame rusų pajėgos nušauna ukrainiečių karį, ištarusį „Šlovė Ukrainai“, gali būti autentiškas.

„Žinome apie šį socialiniuose tinkluose paskelbtą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Rusijos ginkluotosios pajėgos įvykdo egzekuciją ukrainiečių kariui. Remdamiesi preliminariu tyrimu, manome, kad vaizdo įrašas gali būti autentiškas“, – naujienų agentūrai AFP sakė biuro atstovė spaudai.

Stop kadras iš video/Sušaudytas Ukrainos karys

„Daugiau nei prieš metus Rusijai surengus ginkluotą Ukrainos užpuolimą, JT Žmogaus teisių biuras užfiksavo daugybę tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų karo belaisvių atžvilgiu, įskaitant atvejus, kai rusų ir ukrainiečių karo belaisviams buvo įvykdyta neteisminė egzekucija“, – sakė ji.

„Turi būti atliktas nešališkas ir veiksmingas tyrimas dėl visų šių kaltinimų, o atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn“, – pridūrė atstovė.

Ukraina antradienį pranešė nustačiusi tapatybę Rusijos pajėgų nužudyto kario, matomo tame vaizdo įraše. Tai, pasak Ukrainos sausumos pajėgų, yra 30-osios atskirosios mechanizuotosios brigados karys Tymofijus Šadura, kuris buvo dingęs be žinios nuo vasario 3 dienos, vykstant kovoms Rytų Ukrainoje.

Europos Sąjungos gynybos ministrai trečiadienį aptaria planus iš savo atsargų nusiųsti Ukrainai šaudmenų už 1 mlrd. eurų ir teikti bendras paraiškas siekiant nenutrūkstamo tiekimo.

Ukrainos rėmėjos Vakaruose įspėja, kad Kyjivui labai trūksta 155 mm haubicų sviedinių, kurių ukrainiečiai kasdien panaudoja tūkstančius, kovodami su daugiau kaip prieš metus pradėta Rusijos invazija.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas Stokholme

Ministrai, Stokholme susitikę su kolega iš Ukrainos Oleksijumi Reznikovu, aptaria trijų dalių planą dėl Kyjivo skubių poreikių patenkinimo ir Europos gynybos pramonės stiprinimo ilguoju periodu.

„Mūsų pagrindinis prioritetas yra oro gynybos sistemos, taip pat amunicija, amunicija ir dar kartą amunicija“, – sakė O.Reznikovas atvykęs į susitikimą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos rytinės ginkluotųjų pajėgų grupuotės atstovas spaudai Serhijus Čerevatas paneigė vadinamąjį „ribotą taktinį taktinį karių išvedimą“ iš Bachmuto, Donecko srities.

„Jie klysta. Jei ir yra rotacijos, tai tik planinės – siekiant sustiprinti tam tikrus rajonus, prireikus pakeisti karius, papildyti pajėgas ten, kur to reikalauja operatyvinė situacija“, – sakė S.Čerevatas, komentuodamas informaciją apie Ukrainos karių išvedimą.

Pasak jo, Bachmuto srityje, kuri rusams yra „mirties fabrikas“, vyksta įnirtingi mūšiai: „Netrukus ten nebeliks nė vieno „Wagner“ kovotojo.

„Wagner“ išlieka pagrindinė smogiamoji jėga šiame rajone. Kadangi mūsų kariai nuolat juos nukauna, jie patyrė labai didelių nuostolių. Pastebima, kad prie jų prisidėjo reguliarios desantininkų pajėgos“, – sakė S.Čerevatas.

Ukrainos rytuose tęsiantis mūšiams, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį ryte atvyko į Kyjivą.

Organizacijos teigimu, su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu jis turi „aptarti Juodosios jūros grūdų iniciatyvos tęsimą... ir kitus aktualius klausimus“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis, Antonio Guterresas susitikimo metu rugpjūčio mėn.

Pagal susitarimą Ukraina gali eksportuoti grūdus iš savo Juodosios jūros uostų, o Rusijai leidžiama eksportuoti maisto produktus ir trąšas.

Tai jau trečias A.Guterreso vizitas Kyjive nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios.

A.Guterresas vėliau trečiadienį turėtų išvykti iš Ukrainos, o kitą dieną grįžti į Jungtinių Tautų būstinę Niujorke.

Pietų Korėjos vyriausybė praėjusiais metais patvirtino eksporto licencijas Lenkijai tiekti Ukrainai haubicas „Krab“, kurios yra pagamintos iš Pietų Korėjos komponentų, trečiadienį naujienų agentūrai „Reuters“ sakė gynybos įsigijimų pareigūnas Seule.

Naujienų agentūra atkreipė dėmesį, kad trečiadienį išsakyti komentarai – pirmasis patvirtinimas, kad Pietų Korėja oficialiai sutiko bent netiesiogiai tiekti ginklų komponentus Ukrainai.

„Reuters“/„Scanpix“/Lenkijos Ukrainai perduota „Krab“ haubica

Anksčiau Seulo pareigūnai atsisakydavo komentuoti šią temą, taip skatindami spėliones, ar Pietų Korėja oficialiai sutiko, ar tiesiog svaidėsi tuščiais pažadais.

Tačiau Tarptautinio bendradarbiavimo biuro Europos ir Azijos skyriaus direktorius Kim Hyoung-cheol vėliau jis pabrėžė, kad vyriausybės pozicija nesikeičia – ji neplanuoja perduoti ginklų sistemų Ukrainai.

Seulas nelinkęs pyktis su Rusija, nors Jungtinės Valstijos ir NATO šalys vis labiau spaudžia šalį teikti ginklus ir šaudmenis.

„Mūsų nuomone, Pietų Korėja turėtų daryti daugiau, ir apie tai reguliariai pranešame Yoon administracijai“, – agentūrai „Reuters“ sakė Vakarų diplomatinis šaltinis Seule.

Lenkijos įmonės „Huta Stalowa Wola“ gaminama „Krab“ yra savaeigė haubica, pagaminta sujungus Pietų Korėjos „K9 Thunder“ važiuoklę, britų „BAE Systems“ bokštelį, prancūzų „Nexter Systems“ 155 mm patranką ir lenkų ugnies valdymo sistemą.

Po Rusijos invazijos praėjusių metų vasarį Lenkija gegužę išsiuntė Ukrainai 18 „Krab“, o abi šalys pasirašė užsakymus dar kelioms dešimtims.

Šiuo metu pasaulio dėmesys sutelktas į mūšį dėl Bachmuto, tačiau netrukus jis bus nukreiptas į Ukrainos kontrpuolimą, kuris gali prasidėti jau balandžio mėnesį. Apie tai pranešė „The Economist“.

Pranešama, kad gruodžio mėnesį Amerika ir Jungtinė Karalystė suprato, jog užsitęsęs karas neatitinka Vakarų interesų. Be to, Rusija pasirodė esanti dar silpnesnė, nei manyta anksčiau. Lūžis įvyko sausio 20 d. amerikiečių organizuotame aštuntajame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje. Jame sąjungininkai susitarė apginkluoti Ukrainą. Atitinkamai ginklų srautas iš srovės virto srautu, teigia „The Economist“ analitikai.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos karys prie Bachmuto

Iš visos nuo karo pradžios Pentagono pažadėtos karinės pagalbos 40 proc. – daugiau kaip 8 mlrd. dolerių – buvo suteikta vos per tris mėnesius nuo gruodžio mėn. Vien ginklų tiekimas, dėl kurio susitarta Vokietijoje sausio mėnesį, sudaro du trečdalius visos 2022 m. Ukrainai išsiųstos sumos. Į JAV paketą įeina, pavyzdžiui, šarvuoti tiltų statytojai, kurie būtų gyvybiškai svarbūs bet kokiam puolimui pietuose ar rytuose.

Dėl to, kaip rašo laikraštis, Ukrainos kariuomenė yra pertvarkoma. Nors praėjusių metų pabaigoje ukrainiečių ir Vakarų ginkluotės santykis buvo penki prie vieno, tikimasi, kad gavus pagalbą jis sumažės iki penkių prie dviejų.

„Sausio pabaigoje prasidėjęs Rusijos puolimas iš dalies buvo skirtas tam, kad priverstų Ukrainą panaudoti šiuos rezervus ir taip gerokai apsunkintų kontrpuolimą“, – rašoma straipsnyje.

Pastarosiomis dienomis rusų kariai ir samdiniai veržėsi gilyn į Bachmutą, kurį Rusija puola nuo praėjusios vasaros. Tačiau mūšyje dėl miesto žuvo kur kas daugiau rusų nei ukrainiečių karių. Dar svarbiau, kad generolas Valerijus Zalužnas išvengė akivaizdžių spąstų.

Užuot metęs didelius rezervus į Bachmutą, kad išgelbėtų miestą, kuris turi daug daugiau simbolinės nei karinės reikšmės, jis išsiuntė karius į užsienį mokytis naudotis nauja technika.

Kita vertus, pasak laikraščio, Rusijos kariuomenės būklė yra siaubinga. Jei ji užkariaus Bachmutą ir nuspręs veržtis toliau, jai teks dar labiau išeikvoti savo menkus rezervus. Tuomet ji gali pradėti traukti dalinius iš kitų ilgosios fronto linijos dalių ir taip atsirastų spragų, kuriomis galėtų pasinaudoti Ukraina.

Žiniasklaidos pranešimai apie „Nord Stream“ dujotiekių atakas yra koordinuotos pastangos nukreipti dėmesį, o Kremliui nesuprantama, kaip JAV pareigūnai gali daryti kokias nors prielaidas apie atakas be tyrimo, trečiadienį pareiškė Kremlius.

„Akivaizdu, kad atakos autoriai nori nukreipti dėmesį. Akivaizdu, kad tai yra koordinuotas žiniasklaidos darbas“, – Rusijos valstybinei naujienų agentūrai RIA sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

„Kaip amerikiečių pareigūnai gali ką nors manyti be tyrimo?“

D.Peskovas pabrėžė, kad „Nord Stream“ akcininkės šalys turėtų reikalauti skubaus ir skaidraus tyrimo.

„Mums vis dar neleidžiama dalyvauti tyrime. Vos prieš kelias dienas gavome danų ir švedų notas apie tai, – pridūrė Kremliaus atstovas. – Tai ne tik keista. Tai kvepia monstrišku nusikaltimu“.

Ukrainos gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos vyriausybė neprisidėjo prie pernai įvykdyto „Nord Stream“ dujotiekių Baltijos jūroje sabotažo.

„Tai ne mūsų veikla“, – prieš susitikimą su Europos Sąjungos gynybos ministrais Stokholme žurnalistams sakė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, reaguodamas į leidinio „The New York Times“ antradienio pranešimą, kad JAV pareigūnai susipažino su nauja žvalgybine informacija, rodančia, jog už sabotažą atsakinga „proukrainietiška grupė“.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Atsargiame pranešime, kuriame nenurodytas nei žvalgybinės informacijos šaltinis, nei susijusi grupė, teigiama, kad JAV pareigūnai neturi įrodymų, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra susijęs su dujotiekių sprogdinimu.

Tačiau šis išpuolis buvo naudingas Ukrainai, nes smarkiai pakenkė Rusijos galimybėms uždirbti milijonus parduodant gamtines dujas Vakarų Europai.

Kartu jis padidino spaudimą dėl aukštų energijos kainų pagrindinėms Ukrainos sąjungininkėms Vakarų Europoje, ypač Vokietijai.

Žvalgybos duomenimis, sabotažo vykdytojai buvo „Rusijos prezidento Vladimiro V. Putino priešininkai“, sakoma „The New York Times“ pranešime.

„Ukraina neturi nieko bendra su nelaimingu atsitikimu Baltijos jūroje ir neturi jokios informacijos apie „proukrainietiškas diversines grupuotes“, – antradienį tviteryje parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Plačiau skaitykite ČIA: Vakarų žvalgybos atskleidė, kas ir kaip susprogdino „Nord Stream“: tyrėjai rado net laivą

Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad savaitgalį šalies gynybos ministras Sergejus Šoigu lankėsi Ukrainoje – tai buvo vienas iš itin retų jo vizitų.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos paskelbtoje karo apžvalgoje spėjama, kad šis vizitas ir po jo išplatintas vaizdo įrašas iš dalies galėjo buvo atsakas į neseniai viešojoje erdvėje paplitusį įrašą, kuriame užfiksuotas „Wagner Group“ vadas Jevgenijus Prigožinas, lankantis savo kovotojus fronto linijoje.

Privati karinė bendrovė „Wagner“ jau kurį laiką konfrontuoja su Rusijos gynybos ministerija.

„Sergejus Šoigu tikriausiai jautriai reaguoja į tai, kad jį lygina su J.Prigožinu“, – teigė britų analitikai.

Vienintelis gynybos ministro įraše užfiksuotas Rusijos karo lauko vadas buvo generolas Rustamas Muradovas , atsakingas už Donecko srities Vuhledaro sektorių, kuriame per pastaruosius tris mėnesius nepavyko keli puolimai.

„Dar visai neseniai Rusijos vadovybė, tikėtina, proveržį Vuhledare laikė pagrindiniu būdu užsitikrinti operatyviai reikšmingą proveržį Ukrainos mūšio linijose“, – sakė Gynybos ministerija.

Pasak britų žvalgybos, Rusijos strategai galimai susiduria su dilema, ar bandyti dar kartą surengti puolimą Vuhledare, ar verčiau – palaikyti intensyvias kovas toliau į šiaurę ties Bachmutu ir Kremina.

 Šveicarija ir toliau nepritaria ginklų eksportui į karo draskomą Ukrainą, antradienį susitikimų Jungtinėse Tautose kuluaruose sakė šveicarų prezidentas Alainas Berset.

Šveicarija draudžia reeksportuoti šveicarišką ginkluotę kariaujančioms šalims, tačiau dėl ilgametės šalies neutralumo tradicijos diskutuojama nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą kiek daugiau nei prieš metus.

„Diskusija apie ginklų eksportą... Kol Šveicarijoje turime teisines nuostatas, to daryti neįmanoma“, – JT susitikimų moterų teisių klausimais kuluaruose žurnalistams sakė A.Berset.

„AFP“/„Scanpix“/Šveicarijos prezidentas Alainas Berset.

„Vyriausybei ir Federalinei Tarybai turime ir norime išlaikyti šias teisines nuostatas ir dirbti pagal šias teisines nuostatas“, – sakė jis.

A.Berset komentaras pasirodė Berlynui vasario pabaigoje paprašius, kad vokiečių ginklų gamintojai „Rheinmetall“ būtų leista įsigyti iš Šveicarijos senų tankų „Leopard“, garantuojant, kad jie nebus perduoti Ukrainai.

Europos Sąjungai nepriklausanti Šveicarija pasekdama bloko pavyzdžiu įvedė sankcijas Maskvai, bet iki šiol rodo mažiau lankstumo savo karinio neutralumo klausimu.

„Šios sankcijos... absoliučiai suderinamos su neutralumu“, – angliškai sakė A.Berset.

Nepaisydama Kyjivo ir jo sąjungininkų spaudimo Šveicarija kol kas atsisako leisti šalims, turinčioms Šveicarijoje pagamintų ginklų, reeksportuoti juos į Ukrainą ir atmetė ligšiolinius aiškius Vokietijos, Ispanijos ir Danijos prašymus.

Parlamente skinasi kelią kelios iniciatyvos dėl reeksporto taisyklių sušvelninimo, tačiau bet kokiems sprendimams priimti tikriausiai prireiks ne vieno mėnesio.

A.Berset, kuris Niujorke susitiko su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu prieš jam išvykstant į Ukrainą, pažymėjo, kad Šveicarijos parlamentas „turi daug galimybių keisti įstatymus“.

„Jei parlamentas sutiks keisti šias teisines nuostatas, tuomet mes dirbsime su naujų teisinių nuostatų kontekstu, bet taip pat neskubėsime“, – sakė jis.

Vis dėlto A.Berset pabrėžė: „Neįmanoma daryti teisinių nuostatų išimties.“

Ukrainiečių gynėjai per pastarąją dieną, kovo 7 d., likvidavo 700 rusų okupantų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo 2022 m. vasario 24 d. bendri koviniai rusų nuostoliai sudarė maždaug 155 530 žmonių. 

Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija taip pat neteko 3436 tankų, 6723 šarvuotų kovos mašinų, 2463 artilerijos sistemų. 

Rusijos samdinių grupės „Wagner“ vadovas trečiadienį pareiškė, kad jo pajėgos užėmė „visą rytinę dalį“ Bachmuto – Rytų Ukrainos miesto, kuriame ištisus mėnesius vyksta mūšiai.

Kadras iš vaizdo įrašo/"Wagner" pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

„Wagner“ daliniai užėmė visą rytinę Bachmuto dalį, viską, kas yra į rytus nuo Bachmutkos upės“, kuri kerta miestą, sakė grupės vadovas ir Kremliaus sąjungininkas Jevgenijus Prigožinas savo spaudos tarnybos išplatintame garso pranešime.

Nepriklausomai patikrinti šio teiginio kol kas neįmanoma.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukraina antradienį paragino tarptautinę bendruomenę dėti pastangas, kad Juodosios jūros laivybos keliai, kuriais į Afrikos šalis gabenami milijonai tonų grūdų, liktų atviri.

Ukrainos pasiuntinys Dohoje vykstančiame mažiausiai išsivysčiusių šalių aukščiausiojo lygio susitikime pranešė, kad nuo lapkričio mėnesio buvo išsiųsta 2,7 mln. tonų grūdų.

Tuo metu Kyjivas pradėjo vykdyti programą „Grūdai iš Ukrainos“, daugiausia skirtą skurdesnėms Afrikos valstybėms.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį JAV žiniasklaidai pareiškė, kad Rusijos kariuomenei atsivers atviras kelias į Rytų Ukrainą, jei ji užims Bachmuto miestą.

„Suprantame, kad po Bachmuto jie gali eiti toliau. Jie galėtų eiti į Kramatorską, į Slovjanską, po Bachmuto rusams būtų atviras kelias į kitus Ukrainos miestus Donecko srityje“, – sakė jis CNN žurnalistui Wolfui Blitzeriui interviu, kuris Jungtinėse Valstijose bus transliuojamas trečiadienį.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Rusijos kariuomenė pažadėjo užimti Ukrainos rytinį Bachmuto miestą, kuris yra laikomas simboliniu prizu kelis mėnesius trunkančiuose įnirtinguose mūšiuose. Maskva sakė, kad tai yra svarbu jai norint pradėti puolimą giliau į Ukrainą.

Plačiau skaitykite čia.

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad hipotetinis Rusijos įvykdytas Bachmuto užėmimas atvertų Rusijos pajėgoms „atvirą kelią“ į Kramatorską, Slovjanską ir kitas svarbias Donecko srities gyvenvietes.

Tačiau JAV Karo tyrimų institutas (ISW) ir toliau vertina, kad Rusijos pajėgoms trūksta galimybių išnaudoti taktinį Bachmuto užėmimą operatyviniam poveikiui sukurti, ir tikėtina, kad po Bachmuto užėmimo jos greitai pasieks kulminaciją.

Ukrainos kariuomenė pozicijose prie Bachmuto

+5

Kaip anksčiau vertino ISW, užėmus Bachmutą, Rusijos pajėgoms tektų rinktis iš dviejų skirtingų judėjimo krypčių. Rusijos pajėgos galėtų bandyti veržtis į vakarus greitkeliu T0504 link Kostiantynivkos (apie 20 km nuo Bachmuto) arba veržtis į šiaurės vakarus greitkeliu E40 link Slovjansko-Kramatorsko Donecko srities šiaurės vakaruose (apie 40 km į šiaurės vakarus nuo Bachmuto).

„Šios dvi galimos judėjimo kryptys viena kitos nepalaiko, todėl susilpnėjusioms Rusijos pajėgoms greičiausiai tektų teikti pirmenybę tik vienos iš jų vykdymui, kad jos turėtų kokią nors sėkmės galimybę – nors per visą invaziją į Ukrainą Rusijos vadai ne kartą per daug ištempė savo pajėgas keliomis judėjimo kryptimis. Ukrainos pajėgos taip pat stipriai įtvirtino abu šiuos kelius, kurie yra aprūpinami gausiomis antžeminėmis komunikacijų linijomis, einančiomis giliai į Ukrainos užnugarį, todėl bet koks Rusijos bandymas žengti šiais keliais greičiausiai kainuotų labai brangiai“, – rašo analitikai.

Be to, anot analitikų, Rusijos pajėgoms greičiausiai trūksta mechanizuotų pajėgų, reikalingų žengti toliau už Bachmuto, o taktiniai „šturmo būriai“, naudojami puolant Bachmutą, greičiausiai nesugebės vesti manevrinio karo.

Rusijos nuniokotas Bachmutas

+2

„Naujausi Rusijos pasiekimai Bachmuto miesto teritorijose rodo, kad Rusijos pajėgos gali užtikrinti ribotus taktinius laimėjimus pėstininkų vadovaujamais frontaliniais puolimais.

Rusijos pajėgoms greičiausiai trūksta mechanizuotų pajėgų, reikalingų į vakarus nuo Bachmuto esantiems keliams (kurie greičiausiai yra labai gerai įtvirtinti) užimti. Kaip neseniai rašė ISW, Rusijos pajėgos vis dažniau remiasi „šturmo būriais“ – bataliono dydžio elementais, optimizuotais ne manevriniam karui, o frontaliniam įtvirtintų teritorijų puolimui.

Šie būriai turi daug artilerijos, naudoja supaprastintą taktiką, tankams tenka tik ugnies paramos vaidmuo užnugaryje ir beveik neabejotinai sunkiai galėtų veiksmingai vykdyti operacijas už miesto ribų.

Antradienį vienas žymus Rusijos karinis tinklaraštininkas pakartojo šią pastabą, pažymėdamas, kad šturmo būriai yra tiesiog per maži, kad galėtų „pramušti plačią ir gilią spragą“ ukrainiečių gynybinėse formuotėse, o paskui juos sektų tankų ir mechanizuotieji batalionai, ir paragino suformuoti „proveržio brigadas“, o tai greičiausiai gerokai viršija dabartines Rusijos pajėgų galimybes šiame regione.

„Tebesitęsiantis Rusijos pajėgų struktūros perėjimas prie mažų šturmo būrių, naudojančių supaprastintą taktiką, ir didėjantys efektyviausių Rusijos karių nuostoliai greičiausiai labai apribos Rusijos pajėgų galimybes tinkamai išnaudoti bet kokius žengimo kelius, atsivėrusius užėmus Bachmutą. Rusijos pajėgos po 10 mėnesių trukusių puolimų greičiausiai nepasieks daugiau nei taktinės pergalės“, – rašo ekspertai.

Kiti analitikų pastebėjimai:

• Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pakartojo šablonišką retoriką, kuria siekiama atgrasyti nuo tolesnės Vakarų karinės pagalbos Ukrainai.
• Be to, S.Šoigu išdėstė ilgalaikes ir, tikėtina, siektinas pastangas atkurti ir išplėsti Rusijos karininkų korpusą.
• Rusijos nepriklausoma apklausų organizacija „Levados centras“ paskelbė apklausos rezultatus, pagal kuriuos 51 proc. rusų neigiamai vertina dėl mobilizacijos šalį palikusius rusus, o tai rodo mažų mažiausiai neigiamus jausmus tiems, kurie išvengė mobilizacijos, jei ne atvirą paramą karui.
• Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas palei liniją Kupjanskas-Svatovė-Kremina.
• Rusijos pajėgos tęsė antžemines atakas Avdijivkos-Donecko miesto linijoje.
• Rusijos šaltinis teigė, kad Ukrainos pajėgos bando vykdyti operacijas per Dniepro upę Chersono srityje.
• Rusijos federalinės valdžios institucijos ir toliau perkelia mobilizacijos klausimų sprendimo naštą Rusijos regioninėms valdžios institucijoms, kurios vėliau atleidžia save nuo nuolatinių Rusijos vadovavimo klausimų.
• Rusijos okupacinės valdžios institucijos ir toliau importuoja darbuotojus iš įvairių Rusijos teisėsaugos institucijų, kad užimtų laisvas vietas okupacinėse administracijose.

JAV kariuomenė tiria, ar įmanoma integruoti pažangias vakarietiškas raketas „oras-oras“ į Ukrainos sovietinių laikų naikintuvus – tai naujausias bandymas prieš pavasarį, kuris, kaip manoma, bus kruvinas, aprūpinti senas platformas naujais pajėgumais, rašo „Politico“.

Pasak dviejų Gynybos departamento pareigūnų ir dar vieno diskusijose dalyvavusio asmens, pareigūnai svarsto, ar pažangios vidutinio nuotolio raketos „oras-oras“ AIM-120, skirtos šaudyti iš vakarietiškų naikintuvų, pavyzdžiui, JAV gaminamų F-16, gali būti sumontuotos Ukrainos MiG naikintuvuose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./MIG-29 naikintuvas

Jei darbas bus sėkmingas, tai bus pirmas kartas, kai JAV suteiks Ukrainos orlaiviams galimybę šaudyti raketomis „oras-oras“, kurių dalis jau yra jų inventoriuje.

Jei pastangos bus sėkmingos, tai galėtų būti dalis sprendimo, kuriuo būtų išspręstas Kyjivo poreikis turėti papildomų ugnies galių ir oro gynybos priemonių, nes tiek Ukraina, tiek Rusija ruošiasi dideliems puolimams šį pavasarį. Aukšto rango amerikiečių generolai praėjusią savaitę Vysbadene (Vokietija) priėmė Ukrainos kariuomenės pareigūnus, kurie dalyvavo pratybose, skirtose padėti Kyjivui pasirengti kitam karo etapui.

JAV kariuomenės pareigūnai mano, kad Kyjivas ketina surengti puolimą per ateinančias šešias ar aštuonias savaites, kai atšils oras ir Ukrainos pajėgos baigs jungtinės ginkluotės manevrų taktikos mokymus Vokietijoje, sakė Gynybos departamento pareigūnai. Pareigūnai nerimauja, kad Ukrainai trūksta priešlėktuvinės gynybos priemonių, nes Rusija tęsia raketų atakas ir net siunčia viliojančius balionus su radaro atšvaitais, kad nuslopintų ukrainiečių raketas.