„The Wall Street Journal“: JAV perdavė V.Zelenskiui žinią dėl derybų su Rusija

Sekmadienio vakarą Charkive nugriaudėjo sprogimai. Tai įvyko mieste ir regione paskelbus oro pavojaus signalą.

Mažiausiai apie tris iš eilės sprogimus pranešė „Suspilne“ ir keli vietos „Telegram“ kanalai.  

Charkivo srities tarybos pirmininko patarėja Natalija Popova paragino vietos gyventojus neignoruoti oro pavojaus signalo ir nedelsiant eiti į slėptuves.

Tuo metu Charkivo meras Igoris Terechovas „Telegram“ tinkle skelbė apie raketų ataką.

„Raketų ataka Charkivo pramoniniame rajone“, – rašė jis.

Vėlų lapkričio sekmadienio vakarą laikinai okupuotame Luhanske nugriaudėjo galingi sprogimai. Apie tai pranešė keli vietos „Telegram“ kanalai, kuriuos cituoja pravda.ua.

Pranešama, kad virš miesto kilo dūmų stulpas.  Vadinamosios gelbėjimo tarnybos sprogimų kol kas nekomentavo.

 Ukrainos generalinis štabas kol kas nepateikė komentarų apie incidentą okupuotame mieste.

Vykdant išminavimo darbus išlaisvintoje Chersono srities teritorijoje, žuvo žmogus ir dar 4 buvo sužeisti.

„Nepamirškite, kad padėtis Chersono regione vis dar labai pavojinga.

Deja, vienas iš mūsų žvalgų žuvo. Dar 4 buvo sužeisti vykdant išminavimo darbus“, – vakariniame kreipimesi sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Sekmadienio vakarą rusų pajėgos apšaudė Dnepropetrovsko sritį.

Pasak srities karinės administracijos pirmininko Jevgenijaus Jevtušenkos, Rusijos okupantai apšaudė Myrovskajos ir Marganeco teritorines bendruomenes.

„Palyginti rami diena baigėsi Mirovskajos ir Marganeco apšaudymu. Apšaudymo sukelti nuostoliai yra nežymūs. Žmonės nenukentėjo“, – sakė jis.

Ukraina pradėjo lėšų rinkimo kampaniją, kurios tikslas - sukurti pirmąjį pasaulyje smogiamųjų katerių bei įgulos laivyną. Akciją paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Skelbiama, kad Ukrainoje per pirmą parą pavyko surinkti 3 mln. JAV dolerių. Savo indėlį skiria ir Lietuva: iš Laisvės TV surinktų lėšų bus pervesta 250 tūkst. JAV dolerių. BBC analizuoja tokio laivyno galimybes.

Lėšos renkamos per tinklalapį UNITED24. Jame paskelbtos taktinės ir techninės jūrinio drono specifikacijos, taip pat vaizdo įrašas, kuriame matyti kai kurios laivo ir jo išvaizdos detalės.

UNITED24 – tai Ukrainos valdžios institucijų projektas, kuriuo siekiama surinkti lėšų padėti šaliai.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos gynybos pajėgos susigrąžino Makiivkos kaimo Luhansko srityje kontrolę.

Žiema Ukrainoje sulėtins abiejų pusių pažangą kare. O tai, žinoma, būtų labai pageidautina Rusijoje.

Kaip rašo „The New York Times“, tikėtina, kad Rusija ir toliau atakuos Ukrainos karines bazes bei kritiškai svarbią infrastruktūrą, tačiau karinis puolimas abiejose pusėse sulėtės.

Pasak analitikų, žiemos pertrauka gali trukti iki šešių mėnesių. Tačiau tikimasi, kad ukrainiečiai imsis veiksmų. 

Lapkričio pabaigoje lietus, sniegas ir minkšta žemė sulėtins abiejų pusių judėjimą. Vėliau, nukritus temperatūrai ir įšalus žemei, tankams ir sunkvežimiams bus lengviau judėti. Tačiau dėl galimo gausaus snygio ir šalčio bet kokį naują puolimą gali apsunkinti prastai aprūpinta Rusijos kariuomenė. Todėl naujų didelio masto puolimų iš okupantų nesitikima.

JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas rekomendavo Volodymyro Zelenskio komandai pradėti galvoti apie realius derybų su Rusija reikalavimus, įskaitant Ukrainos deklaruojamo tikslo grąžinti Krymą peržiūrėjimą.

Apie tai pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais.

„Vašingtonas aiškiai pasakė Ukrainai, kad Kyjivas turėtų bent jau atrodyti atviras derybų sprendimui. J.Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas perdavė šią žinią prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Du Europos diplomatai, informuoti apie diskusijas, sakė, kad J.Sullivanas rekomendavo V.Zelenskio komandai pradėti galvoti apie realius reikalavimus ir derybų prioritetus, įskaitant Ukrainos deklaruojamo tikslo grąžinti 2014 m. aneksuotą Krymą peržiūrėjimą“, – rašoma leidinyje.

Komunalinių paslaugų bendrovės Chersone stengiasi atkurti svarbiausią infrastruktūrą, kurią apgadino ir užminavo bėgančios Rusijos pajėgos, o dauguma pietinio Ukrainos miesto namų vis dar neturi elektros ir vandens, pranešė regiono pareigūnai.

Chersono srities gubernatorius Jaroslavas Januševičius sakė, kad valdžios institucijos nusprendė nuo 17 val. vakaro iki 8 val. ryto įvesti komendanto valandą ir uždrausti žmonėms išvykti iš miesto arba į jį įvažiuoti kaip saugumo priemonę, praneša „Reuters“.

BBC redaktorius Jeremy Bowenas rengė reportažus iš Chersono. Jis tviteryje paskelbė nuotrauką, darytą kelyje į Chersoną. Joje matomi įspaudai žemėje – čia gulėjo žuvusių kūnai, kurie jau buvo pradėję pūti.

Nuo savaitės pradžios išlaisvintos 179 gyvenvietės dešiniajame Dniepro krante.

„Nuo savaitės pradžios mūsų daliniai išlaisvino 179 gyvenvietes  daugiau kaip 4500 kv. km plote. Išlaisvintose gyvenvietėse gynybos pajėgų daliniai vykdo stabilizavimo priemones, įskaitant išminavimą“, – situaciją komentavo Pietų operatyvinės vadovybės atstovas Vladislavas Nazarovas.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen pareiškė, kad kai kurios sankcijos Rusijai gali likti galioti net ir po galimo taikos susitarimo su Ukraina, sekmadienį pranešė „Wall Street Journal“, remdamasi „Reuters“.

J.Yellen teigė, kad bet koks galimas taikos susitarimas apimtų JAV ir jos sąjungininkių Rusijos ekonomikai taikomų sankcijų peržiūrą.

„Manau, kad esant tam tikram taikos susitarimui, sankcijų koregavimas yra įmanomas ir gali būti tinkamas“, – sakė ji.

Per dvi dienas nuo Chersono deokupacijos jau deaktyvuota apie 2 000 sprogstamųjų objektų ir išminuota daugiau kaip 40 hektarų teritorijos.

Apie tai pranešė vidaus reikalų ministro patarėjas Rostislavas Smirnovas.

„Šiomis deokupacijos dienomis mūsų valstybės ekstremaliųjų situacijų specialistai  dirbo visą parą. Galiu pasakyti, kad jau išvalyta apie 2 000 sprogstamųjų objektų“, – sakė A.Smirnovas.

Ukrainos žiniasklaida skelbia iš dalies sugriauto Antonivkos tilto per Dniprą Chersone nuotraukas ir vaizdo įrašus. Viename iš vaizdo įrašų kariškiai ant tilto turėklų pakabina Ukrainos vėliavą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį atvyko į Indonezijos salą Balį dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime vietoj prezidento Vladimiro Putino, kuris nusprendė jame nedalyvauti, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas JT Saugumo Tarybos posėdyje

S.Lavrovą pasitiko garbės sargyba ir tradiciniai šokėjai, tačiau tikimasi, kad aukščiausiojo lygio susitikime jis sulauks kritikos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir grasinimų konflikte panaudoti branduolinį ginklą.

Komunalinių paslaugų bendrovės Chersone stengiasi atkurti kritinę infrastruktūrą, kurią užminavo bėgančios Rusijos pajėgos, o dauguma pietinio Ukrainos miesto namų vis dar neturi elektros ir vandens, sekmadienį pranešė regiono pareigūnai.

Regiono gubernatorius Jaroslavas Januševičius sakė, kad valdžios institucijos nusprendė nuo 17 val. vakaro iki 8 val. ryto paskelbti komendanto valandą ir saugumo sumetimais uždrausti žmonėms išvykti iš miesto arba į jį įvažiuoti, pranešė „Reuters“.

„Priešas užminavo visus svarbiausius infrastruktūros objektus“, – sakė J.Janiuševičius Ukrainos televizijai, pridūręs, kad tikisi, jog mobiliojo ryšio operatoriai galės pradėti dirbti sekmadienį.

Pasak Gruzijos prezidentės Salomės Zurabišvili, Vladimirui Putinui rugsėjį paskelbus dalinę mobilizaciją Rusijoje, į Gruziją atvyko apie 700 000 rusų.

Iš jų apie 100 000 vis dar yra šalyje, o likusieji išvyko į kitas šalis, mano Gruzijos valdžios institucijos.

Gruzija taip pat priėmė apie 30 000 ukrainiečių pabėgėlių.

Pirmosiomis savaitėmis po mobilizacijos Rusijos ir Gruzijos pasienyje Aukštutiniame Larse susidarė kilometrinės spūstys. Žmonėms prireikė kelių dienų, kad pereitų abiejų šalių kontrolės punktus.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Salome Zurabišvili

Tbilisyje ir keliuose kituose miestuose kilo protestai prieš rusų antplūdį. Protestuotojai įsitikinę, kad dauguma atvykėlių iš tikrųjų remia karą Ukrainoje, bet patys nenori žūti fronte.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais ir Rusijos kaimyninių šalių migracijos tarnybų informacija, nuo rugsėjo pabaigos iš Rusijos išvyko apie milijonas žmonių, daugiausia šaukiamojo amžiaus vyrų.

Dauguma jų išvyko iš šalies sausuma. Maždaug po 100 000 žmonių kirto sienas į Kazachstaną ir Mongoliją, o kai kuriems pavyko išvykti į Suomiją ir Baltijos šalis.

Ukrainos gynybos ministerija skelbia, kad per pastarąją parą šalyje žuvo 650 Rusijos karių.

Ukrainos kovotojai parodė unikalią filmuotą medžiagą, kaip lapkričio 11 d. įžengė į Chersoną.

Vaizdo įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė 59-oji motorizuotoji pėstininkų brigada, pavadinta Jakovo Gandziuko vardu. Prie įvažiavimo į Chersoną gynėjai filmavo prie miesto stelos. 

Regioniniame centre, kuris buvo išlaisvintas iš okupantų, minia žmonių, pamačiusi Ukrainos karius, bėgo prie jų su vėliavomis ir gėlėmis. Daugelis gyventojų nesulaikė emocijų ir verkė nesislėpdami nuo kameros.

Sekmadienio rytą nuo laikinai okupuoto Melitopolio pagrindinės aikštės dingo Rusijos trispalvė.

Pasak vietos leidinio „RIA-Melitopol“, vėliava dingo staiga ir be įspėjimo, tačiau okupacinė valdžia jau pranešė, kad tai buvo „laikina“.

„Okupantai pranešė, kad tai buvo dėl įprastinės vėliavos stiebo priežiūros. Kokia priežiūros? Mes prisimename, kaip viskas prasidėjo Chersone“, – rašoma paskelbtame pranešime.

Maskvos ir Kyjivo derybos gali būti atnaujintos 2023 m. antroje pusėje. Taip mano Aukščiausiosios Rados frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas ir Ukrainos delegacijos taikos derybose su Rusija vadovas Davidas Arachamija.

Jis mano, kad prieš 2024 m. Rusijos prezidento rinkimus valdžia stengsis „ką nors parodyti savo žmonėms“ diplomatiniame fronte, nes karinės sėkmės trūksta.

Mychailo Podoliako nuotr./Mychailo Podoliakas (dešinėje) ir parlamentinės frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas Davidas Arachamija.

„Tiesą sakant, manau, kad tai įvyks tada, kai rinkimų ciklai pradės veikti tiek Rusijoje, tiek Jungtinėse Valstijose. Tai bus galbūt antroje kitų metų pusėje, kai JAV jau bus prasidėjusios prezidento rinkimų varžybos. O 2024 m. vyks Putino rinkimai. Ir kiekvienas turės ką nors politiškai pademonstruoti“, – televizijos maratone sakė D.Arachamija.

D.Arachamija mano, kad Rusija dabar vėl kelia derybų klausimą, nes jos kariuomenei reikia laiko „atsinaujinti“. „Jie persigrupuoja, yra problemų su ginklais, amunicija. Jiems tiesiog reikia laiko sustiprinti savo pozicijas. Mes neketiname suteikti jiems tiek laiko“, – pabrėžė jis.

Baltarusijos „Gayun“ projekto tyrėjai skelbia, kad per pastarąsias dvi dienas užfiksavo aštuonių Rusijos lėktuvų Il-76 atvykimus į Mačuliščius Baltarusijoje.

Teigiama, kad lėktuvais galėjo būti gabenamos raketos S-300 ir S-400.

Tyrėjų duomenimis, lapkričio 11 d. lėktuvai aerodrome išbuvo 3,5-4,5 valandos, t.y. pakankamai ilgai, kad būtų galima juos iškrauti. Lapkričio 12 d. – 5,5-6,5 valandos.

Projekto darbuotojai taip pat mano, kad yra trys versijos, kodėl šie Rusijos lėktuvai skrenda į Baltarusiją:

• Naujų raketų ir (arba) amunicijos pristatymas į Baltarusijos Respubliką;
• Raketų ir (arba) šaudmenų eksportas iš Baltarusijos Respublikos į Rusijos Federaciją;
• Įvairių rūšių ginklų importas ir eksportas vienu metu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė padidinti Baudžiamojo kodekso straipsnių, pagal kuriuos apkaltinamasis nuosprendis gali būti pagrindas atimti įgytą pilietybę, skaičių. Jis pristatė atitinkamas Rusijos pilietybės įstatymo projekto pataisas, pranešė „RIA Novosti“, cituodama dokumento tekstą.

Dabar pagrindas atimti įgytą pilietybę gali būti apkaltinamasis nuosprendis tik už keletą straipsnių, susijusių su terorizmu ir ekstremizmu. Tačiau 2021 m. pabaigoje V. Putinas pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama išplėsti straipsnių sąrašą dėl išdavystės, prekybos narkotikais ir masinių riaušių organizavimo. Šių metų balandžio mėn. jis buvo priimtas per pirmąjį svarstymą. Antrajam svarstymui Vladimiras Putinas pasiūlė į sąrašą įtraukti dalyvavimą „nepageidaujamos organizacijos veikloje“, raginimus siekti separatizmo ir straipsnį dėl „klastočių apie kariuomenę“ skleidimo.

Įstatymo projektą dabar svarsto Valstybės Dūma.

Pagal Rusijos Konstituciją iš asmens, gimusio Rusijos teritorijoje, negali būti atimta pilietybė. Tačiau, jei pilietybė nebuvo įgyta gimimu, yra galimybė ją panaikinti dėl klaidų pateiktuose dokumentuose arba teismo nuosprendžiu.

Su  „Wagner“ susijęs „Telegram“ kanalas „Gray Zone“ pademonstravo, kaip žiauriai susidorojama su samdiniu, kuris buvo pasidavęs ukrainiečiams. Vaizdo įraše matyti, kaip vyro galva lipnia juosta pritvirtinta prie betono gabalo.

Jevgenijus Nužinas atliko bausmę Riazanės pataisos darbų kolonijoje. Jis buvo nuteistas 24 metams už žmogžudystę, turto niokojimą, chuliganizmą ir bandymą pabėgti iš kalėjimo.

Stop kadras iš video/Jevgenijus Nužinas

Užverbuotas į „Wagner“ privačią karinę kompaniją ir išėjęs į frontą vyras pasidavė ukrainiečiams ir davė interviu ukrainiečių žurnalistui Jurijui Butusovui.

Su „Wagner“ susijusio kanalo paskelbtame vaizdo įraše J.Nužinas sakė, kad Kyjive lapkričio 11 d. jam buvo smogta į galvą, jis prarado sąmonę ir ją atgavo jau naujoje nelaisvėje. Tuomet vaizdo įraše nuskamba frazė, kad jis bus „teisiamas“. Po šių žodžių vyrui į galvą smogiama kūju. Jis nukrenta ir yra pribaigiamas dar vienu smūgiu.

„Wagner“ grupės įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas vėliau ciniškai pakomentavo vaizdo įrašą:

„Istoriją mieliau žiūriu teatre. Kalbant apie nusikaltėlį, filme parodoma, kad Ukrainoje jis nerado laimės, bet susidūrė su negerais, bet teisingais žmonėmis. Manau, kad šis filmas vadinasi „Šuniui – šuns mirtis“. Tai puikus režisieriaus darbas, kvapą gniaužiantis filmas.“

Paslaptingasis britų gatvės menininkas Banksy ant subombarduoto pastato netoli Ukrainos sostinės nutapė piešinį, kurį ukrainiečiai pavadino savo šalies nenugalimumo simboliu.

Penktadienio vakarą visame pasaulyje žinomas grafičių menininkas socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbė tris meno kūrinio – gimnastės, stovinčios ant vienos rankos, ant sunaikinto pastato griuvėsių Borodiankos mieste į šiaurės vakarus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo – nuotraukas.

Užrašas prie paskelbtų nuotraukų platformoje „Instagram“– „Borodianka, Ukraina“.

Borodianka, kaip ir tokie miestai kaip Buča ir Irpinė, smarkiai nukentėjo nuo Rusijos bombardavimų ir tapo Maskvos puolimo nuo vasario mėnesio nuniokojimo simboliu.

Miestelį trumpam buvo užėmusios Rusijos pajėgos, iki kol jos pasitraukė balandį.

„Tai simbolis, kad esame nepalaužiami, – šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė 32 metų Oleksijus Savočka, turėdamas omenyje grafičius. – Ir mūsų šalis yra nepalaužiama.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Banksy piešinys

Kyjive ir jo apylinkėse atsirado nemažai Banksy stiliaus piešinių, kurios paskatino ukrainiečius manyti, kad karo nuniokotoje šalyje gali būti padirbėjęs šis anoniminis gatvės menininkas.

Kitame Borodiankoje esančiame grafityje, kurio kilmės autorius nepatvirtino, vaizduojamas mažas berniukas, ant žemės metantis dziudo uniformą dėvintį vyrą.

Šis vaizdinys gali būti nuoroda į Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kuris yra kovos menų entuziastas.

„Tai mažas berniukas prieš seną vyrą, ir jis nugalėtas, jis jau nugalėtas“, – prie meno kūrinio AFP sakė 30-metis Ukrainos televizijos žurnalistas Bogdanas Mašajus.

„Neįtikėtina, kad Banksy yra čia, Borodiankoje“, – pridūrė jis.

Trečiame piešinyje ant sugriuvusio pastato Irpinėje šono, kurios Banksy taip pat nepatvirtino, pavaizduota gimnastė, atliekanti pratimą su kaspinu, nepaisant to, kad, matyt, yra sužeista, ir dėvi kaklo apykaklę.

Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Chersonas priklauso „mums“, po to, kai Rusija išvedė karius iš strategiškai svarbaus pietinio miesto.

Chersonas buvo pirmasis didelis miestas, kurį Kremliaus pajėgos užgrobė po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie Maskvos „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje, ir vienintelis administracinis centras, kurį Rusijai buvo pavykę okupuoti.

Pietų Korėjos prezidentas sekmadienį pažadėjo išplėsti humanitarinę pagalbą Ukrainai, pasmerkdamas Rusijos invaziją į šią šalį kaip tarptautinių įstatymų pažeidimą, pranešė jo biuras, skelbia „Reuters“.

Garsūs Ukrainos fotografai Konstantinas ir Vlada Liberovai daug laiko praleidžia karo zonoje, kur įamžina karo realybę ir dalijasi savo patyrimais socialiniuose tinkluose. Šį kartą fotografai socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje pasidalijo savo apsilankymo Bachmuto miesto ligoninėje patirtimi.

Prie Bachmuto verda itin aršūs mūšiai, Rusijos pajėgoms bandant jau kelis mėnesius užimti miestą. Ukrainos pareigūnai neslepia, kad padėtis šioje fronto vietoje itin sudėtinga, nes priešas turi gyvosios jėgos, artilerijos persvarą, tačiau ukrainiečių gynyba kol kas laikosi.

Pateikiame Konstantino ir Vlados Liberovų pasakojimą.

„Pastarąsias dienas praleidome Bachmuto miesto ligoninėje. Eidavome ten kasdien, būdavome po 1-2 valandas. Tos dvi valandos per dieną mums padarė vieną žiaurų dalyką. Neturime jėgų džiaugtis. Ukraina išlaisvino Chersoną! Mes to taip laukėme. Tačiau vietoj laimės prieš akis visas skausmas, kurį matėme fronto ligoninėje. Vieną dieną sužeistieji buvo atvežami kas pusvalandį. Gydytojai dirba be perstojo, beveik be miego, maisto ar net paprastos cigaretės pertraukos.

Visa tai taip neteisinga. Dieve, tai taip neteisinga!

Į ligoninės kiemą įvažiuoja automobilis. Jis šiek tiek skiriasi nuo įprasto medikų automobilio. Durys atsidaro. Kūnas, uždengtas skuduru. Jam nebereikia gydytojų pagalbos. Neštuvai nunešami į kiemo kampą ir pastatomi šalia kitų anksčiau atvežtų kūnų.

Prieš valandą jis buvo gyvas. Galbūt jis paskambino savo mylimajai. Galbūt jis turi vaikų. Tikriausiai yra jį mylinčių žmonių, kuriems netrukus teks sužinoti, kad jų pasaulis buvo sugriautas.

Dieve, taip niekada neturėjo atsitikti. Kodėl mes, kodėl su mumis? Bet tai vyksta šiandien. Herojai miršta. Herojai kenčia nuo skausmo. Herojai kenčia dėl mūsų šiandienos ir rytojaus. Tai tikroji kiekvieno mūsų laisvos žemės milimetro kaina. Mes visada tai prisiminsime“.

Ukrainos gynybos pajėgos smogė pastatui, kuriame buvo iki 500 žmonių. Po atakos žuvusieji buvo išvežti dviem sunkvežimiais. Tai pranešė Ukrainos pajėgų Generalinis štabas.

„Remiantis patikslinta informacija, gynybos pajėgos patvirtino, kad Chersono srityje buvo sunaikinta okupantų susitelkimo vieta.

Dniprianų kaimo rajone buvo suduotas labai tikslus smūgis į pastatą, kuriame buvo iki 500 žmonių“, – skelbia Generalinis štabas.

Anot pranešimo, į Tavriškį išvyko du sunkvežimiai su žuvusiais užpuolikais. Į netoliese esančią ligoninę buvo nugabenti 56 sunkiai sužeisti žmonės, iš kurių 16 netrukus mirė. Galutinė informacija apie okupantų nuostolius tikslinama.

Chersono meras sako, kad humanitarinė padėtis yra „sunki“, nes trūksta vandens, vaistų ir duonos.

„Mieste jaučiamas kritinis trūkumas, daugiausia vandens. Šiuo metu nepakanka vaistų, nepakanka duonos, nes jos negalima kepti: nėra elektros“, – agentūrai „Reuters“ sakė meras Romanas Holovnia.

Naktį Dniepropetrovsko srities Nikopolio rajonas vėl nukentėjo nuo priešo ugnies, buvo sužeistos dvi moterys, pranešė srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko

„Rusai nukreipė savo „Grad“ ir sunkiąją artileriją į Nikopolio ir Marhaneco bendruomenes.

Labiausiai nukentėjo Nikopolis. Miestas atakuotas beveik 40 sviedinių.

Buvo sužeistos dvi moterys – 46 ir 82 metų“, – pranešė jis.

Lapkričio 12 d. rusai nužudė 2 civilius Donecko srityje – Bachmute.

Be to, teisėsaugos pareigūnai rado dviejų per okupaciją nužudytų žmonių kūnus: Jampilyje ir Jarovoje.

Dar 1 žmogus buvo sužeistas regione.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė aštuonioms Rusijos užpuolikų personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietoms, teigiama  ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

„Buvo smogta aštuonioms personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietoms, taip pat 5 priešo priešlėktuvinių raketinių sistemų pozicijoms“, – sakoma jame.

Taip pat pažymima, kad Ukrainos gynybos pajėgų lėktuvai per praėjusią parą sudavė 13 smūgių priešui.

JAV įsikūrusio Karo studijų instituto analitikai naujausioje karo Ukrainoje apžvalgoje pažymi, kad Rusijos pajėgų pasitraukimas iš Chersono miesto įžiebė ideologinį skilimą tarp karo šalininkų ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Be to, tai mažina pasitikėjimą V.Putino įsipareigojimu ir gebėjimu įvykdyti karo pažadus.

Ataskaitoje taip teigiama, kad Ukrainos pajėgos toliau tęsia kontrpuolimo operacijas Kreminos ir Svatovės kryptimi, laisvina gyvenvietes dešiniajame (vakariniame) Dniepro upės krante Chersono srityje.

Tuo metu Rusijos pajėgos tęsia puolamąsias operacijas Bachmuto, Avdijivkos kryptimis. Rusijos pajėgos ir okupacinės valdžios pareigūnai toliau kelia pavojų gyventojams ir taiko jiems prievartos priemones.

Analitikai pažymi, kad Rusijos pareigūnai gali bandyti išvengti mokėti kariams žadėtų išmokų.