Pasak ekspertų, JAV administracija buvo gana smarkiai susiginčijusi su Izraeliu dėl žydų nausėdijų plėtros aneksuotoje Rytų Jeruzalėje, tačiau atrodo, kad B.Obama nenori arba negali išsklaidyti įvaizdžio, jog JAV palaiko Izraelį bet kokiu atveju.
Atsargus Jungtinių Valstijų laviravimas, regis, patvirtina, Artimųjų Rytų skeptikų nuomonę, jog B.Obama negali iš esmės keisti nepopuliarios JAV politikos šiame regione, – sako vienas analitikas iš Egipto.
Šią nuomonę dar labiau pabrėžė Vašingtono reakcija į žmonių gyvybių nusinešusį Izraelio reidą tarptautiniuose vandenyse prieš laivų flotilę, mėginusią pristatyti humanitarinės pagalbos krovinį į blokuojamą Gazos ruožą.
Atsargus Jungtinių Valstijų laviravimas, regis, patvirtina, Artimųjų Rytų skeptikų nuomonę, kad B.Obama negali iš esmės keisti nepopuliarios JAV politikos šiame regione, sako vienas analitikas iš Egipto.
„Yra du požiūriai: pirmasis – kad Obama buvo nuoširdus ir vykdys, ką pažadėjo Kaire pasakytoje kalboje, o antrasis – kad jis elgiasi apsimestinai“, – aiškino ekspertas Imadas Gadas iš Ahramo politinių ir strateginių studijų centro.
„Jo administracijos atsakas dėl flotilės nusveria svarstyklių lėkštelę į manančiųjų, kad jo pozicija tebuvo retorinė, pusę“, – pridūrė I.Gadas.
Paryžiuje veikiančio Arabų šalių stebėsenos centro vadovas Antoine'as Basbousas pareiškė, kad dėl reakcijos į pastarąjį incidentą Vašingtonas tampa panašus į „tarptautinį Izraelio krikštatėvį“, nors B.Obamos administracija žengė kai kurios žingsnius, mėgindama sumažinti trintį su musulmoniškomis šalimis.
Tarp tokių žingsnių – sprendimas atsisakyti „karo su teroru“ terminijos ir neseniai atnaujintos Vašingtono pastangos siekti branduolinio nusiginklavimo, taip pat susijusios su Izraeliu, kuris atvirai nepripažįsta turintis atominių ginklų, sako A.Basbousas.
Tačiau JAV atvirai stengėsi sušvelninti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl Izraelio reido prieš pagalbos flotilę, kitaip nei Europos šalių vyriausybės, kurios iškvietė žydų valstybės ambasadorius pasiaiškinti dėl to incidento.
B.Obamos administracija nesugebėjo įtikinti Izraelio įšaldyti visas nausėdijų statybas, o Vašingtono pastangų išjudinti žydų valstybės ir palestiniečių taikos procesą rezulatas yra kol kas vienintelis – netvirtos netiesioginės derybos.
Tuo tarpu palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas trečiadienį prieš kitą savaitę Vašingtone vyksiantį susitikimą su JAV vadovu paragino B.Obama priimti „drąsius sprendimus“, siekiant taikos Artimuosiuose Rytuose.
Nors pernai birželio 4 dieną paskelbtas JAV lyderio kreipimasis į musulmonų pasaulį šiek tiek apramino kraštutinių pažiūrų veikėjus, nesugebėjimas pasiekti pažangos Artimųjų Rytų taikos procese padarė neigiamą įtaką, sako Beirute dirbantis analitikas Paulas Salemas.
„Barackas Husseinas Obama savo vardu ir kalbomis apskritai sumažino įtampą“, – sakė Carnegie fondo už tarptautinę taiką ekspertas.
Kaire pasakyta kalba, kurioje B.Obama paragino gerbti islamą ir užjautė Izraelio okupaciją kenčiančius palestiniečius, įvarė į kampą kai kuriuos griežtosios linijos šalininkus, tokius kaip Irano prezidentas Mahmudas Ahmadinejadas, mano P.Salemas. Tačiau stringantis Artimųjų Rytų taikos procesas gali išeikvoti geros valios atsargas, pridūrė jis. „Nesugebėjimas arba nenorėjimas paspausti Izraelį yra tikro nusivylimo šaltinis arabų pasaulyje“, – pabrėžė analitikas.
Su šia nuomone sutinka tarptautinių santykių profesorius Samiras Awadas iš Vakarų krante veikiančio Birzeito universiteto.
„Amerikos deklaracijos pasikeitė, tačiau šie pokyčiai nevirto esminėmis faktinėmis permainomis“, – sakė jis.
