Tyrimų centro „Atlantic Council“ ekspertė taip pat įvertino JAV balsavimą išvien su agresore Rusija Jungtinėse Tautose, D.Trumpo bandymą ardyti Kinijos ir Rusijos sąjungą, augančią priešpriešą tarp respublikonų ir demokratų, JAV energetikos politiką ir moralės vaidmenį D.Trumpo politikoje.
– V.Zelenskis vyks į Vašingtoną pasirašyti susitarimo dėl JAV prieigos prie Ukrainos gamtinių išteklių. Dėmesio centre – tokios kritinės žaliavos kaip litis, kuris naudojamas baterijų gamyboje, ar titanas, svarbus automobilių, aviacijos pramonei.
Preliminariais duomenimis, didelė dalis vertingų išteklių yra rytų Ukrainos teritorijoje, kurią kontroliuoja okupacinės Rusijos pajėgos.
Ką gali pakeisti šitas susitarimas, ar jis gali turėt kažkokį esminį lūžį Amerikos ir Ukrainos santykiuose?
– Aš manau, kad šis susitarimas yra puiki žinia.
Derybos buvo aštrios, V.Zelenskis ir D.Trumpas vos nesusipyko, vos nesusipyko viešai, bet tai buvo derybų dalis. Reikia prisiminti, kad prezidentas V.Zelenskis pats pateikė šį pasiūlymą jau prieš keletą mėnesių. Jis atveda Amerikos interesus į Ukrainą ilgalaikėje perspektyvoje.
D.Trumpas domisi šitais mineralais, nes tai siejasi su jo tikslais industrializuoti Ameriką – kad Amerika daugiau gamintų, taptų didesnė pramoninė galia.
Mes kalbame apie labai svarbius mineralus ir iškasenas, kurie susiję su elektriniais automobiliais, baterijomis, telefonais.
Tai gali būti gudrus sandoris iš D.Trumpo pusės. Jis kalba, kad nesiųs Amerikos karių, nepriims Ukrainos į NATO, bet tai tai yra tarsi būdas Amerikai pro užpakalines duris įeiti į Ukrainą ir vienaip ar kitaip vis tiek suteikti tam tikrų saugumo garantijų, kurios nebus taip aiškiai įvardytos, kad nesupykdytų V.Putino.
– Paskutinėmis žiniomis, susitarimo projekte yra nuoroda į saugumą, tačiau nėra aiškiai išdėstytų Jungtinių Valstijų įsipareigojimų.
Visgi popieriai ir formuluotės turbūt nėra tiek svarbios, nes žinome, kad nei Amerika, nei Rusija, nei partneriai Europoje nesilaikė Budapešto memorandumo gerbti Ukrainos suverenitetą.
Ar šis susitarimas sukuria Amerikos interesus saugoti Ukrainą, kad Ukraina išliktų nepriklausoma valstybė?
– Taip, tai sukuria ilgalaikius Amerikos interesus Ukrainoje, kurių anksčiau nebuvo.
Iki šiol buvo platesni geostrateginiai interesai. Visgi Amerikos geointeresai Europoje per 20 metų ryškiai sumažėjo, Amerika daugiau žiūrėdavo į Kiniją, Indiją, Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
Dalis mineralų yra okupuotose zonose. Labai įdomus klausimas, kaip tai bus sprendžiama toliau. Rusija yra sakius, kad būtų atvira Amerikos investicijoms į Rusijos iškasenas. Nežinau, kiek tai rimta, kiek blefas, kiek Amerika tuo gundysis ar nesigundys.
Man šis D.Trumpo pasiūlymas kažkiek primena pasiūlymą Izraeliui dėl Gazos komerciniais pagrindais, kad ten bus vystomas nekilnojamasis turtas – Amerika ateina ir keičia geopolitinę situaciją.
– Minėjote aštrias derybas derinant šį susitarimą. Jų metu vyko balsavimai Jungtinėse Tautose. Balsuojant dėl Rusijos agresijos Ukrainoje pasmerkimo, kur rusai raginti išvesti savo karius ir deklaruota parama Ukrainai, amerikiečiai balsavo prieš išvien su tokiomis šalimis kaip pati Rusija, Šiaurės Korėja, Baltarusija.
Nenuostabu, kad didelei daliai žmonių tai pasirodė kaip išdavystė. Kaip įvyko, kad Amerika atsidūrė tokioje kompanijoje?
– Šis balsavimas verčia mane raudonuoti, verčia daug amerikiečių raudonuoti. Manau, šis balsavimas įeis į istoriją.
D.Trumpo administracija yra labai ciniška Jungtinių Tautų atžvilgiu.
