„Bus pasiūlyta rinkimus surengti 2021 metų rugsėjo 26 dieną, sekmadienį“, – Berlyne žurnalistams sakė ji.
Pagal įstatymus, balsavimas turi būti organizuotas nuo rugpjūčio 25 dienos iki spalio 24-osios, pridūrė M.Fitz.
„Data buvo pasirinkta atsižvelgus į federalinių žemių ir Bundestago pageidavimus, taip pat į mokinių atostogas“, – paaiškino vyriausybės atstovė.
F.W,Steinmeieris dar turi oficialiai patvirtinti siūlomą datą.
A.Merkel yra pareiškusi, kad nesieks penktosios kadencijos kanclerio poste. Ji taip pat pažadėjo kitais metais pasitraukti iš politikos, išbuvusi 16 metų prie Europos didžiausios ekonomikos ir ES daugiausiai gyventojų turinčios šalies vairo.
Jos pasitraukimas žymės naują, mažiau aiškų etapą Vokietijos politikoje ir pačioje Europos Sąjungos, kuriai šiuo metu pirmininkauja Vokietija, širdyje.
Varžybų dėl teisės pakeisti A.Merkel lieka nenuspėjamos, tęsiantis vis agresyvesnei ir COVID-19 pandemijos paaštrintai kovai dėl pirmininko posto jos Krikščionių demokratų sąjungoje (CDU).
Šiuo metu į įtakingiausią postą Vokietijos didžiausioje partijoje pretenduoja trys politikai, o dukart atidėti naujo lyderio rinkimai turi įvykti sausio viduryje.
Dėl šių pareigų varžosi Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Laschetas, korporacijų teisininkas Friedrichas Merzas ir užsienio reikalų ekspertas Norbertas Rottgenas.
Kandidatai siūlo surengti partijos suvažiavimą nuotoliniu būdu, jei susitikti asmeniškai būtų neįmanoma dėl suvaržymų, taikomų siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą.
Pandemijos sukelta nežinia
CDU vadovas tradiciškai veda į rinkimus šią politinę jėgą ir jos mažesnę Bavarijoje įkurtą partnerę – Krikščionių socialinę sąjungą (SCU).
Tačiau atsižvelgiant į faktą, kad nė vienai iš krikščionių demokratų kandidatūrų nepavyko įgauti realaus impulso šiame ankstyvame etape, buvo karštai spėliojama, kad į varžybas gali stoti ir Bavarijos premjero pareigas einantis CSU vadovas Markusas Soderis.
Bavarija yra viena iš smarkiausiai infekcijos paveiktų regionų, o M.Soderio tvirtas atsakas į protrūkį pelnė jam pagyrų ir vietą visuomenės dėmesio centre.
Viešosios nuomonės apklausų respondentai vertina jį palankiau nei visus tris dabartinius CDU kandidatus, atsakydami į klausimą, ką jie norėtų matyti kanclerio poste.
Tačiau Vokietijai būdinga sudėtinga koalicijų formavimo matematika, pandemijos sukeltas neapibrėžtumas ir A.Merkel vardo nebuvimas rinkimų sąrašuose galėtų lemti ir kitų staigmenų.
Socialdemokratų partija (SPD) – šalies seniausia politinė jėga ir jaunesnioji partnerė „plačios koalicijos“ vyriausybėje – praranda savo populiarumą, kadangi centristė A.Merkel per savo ilgus metus kanclerio poste užėmė ir padėjo nustatyti aukso vidurį į konsensusą orientuotoje Vokietijos politinėje sistemoje.
Sociologai sako, kad konservatyvesnis CDU lyderis galėtų atbaidyti kai kuriuos A.Merkel palaikančius rinkėjus ir pastūmėti juos į SPD ar nuo 2005 metų opozicijoje esančios Žaliųjų partijos glėbį.
Žaliesiems parankus augantis visuomenės nerimas dėl klimato, ypač tarp jaunesnių rinkėjų. Be to, šiai politinei jėgai pavyko sutvirtinti savo pozicijas tarp turtingų Vokietijos miestiečių.
Apklausos rodo, kad visuomenė vis palankiau vertina potencialią CDU ir žaliųjų koaliciją, kuri Vokietijoje būtų pirmąkart suburta nacionaliniu lygiu.
Už verslo skatinimą pasisakančios Laisvoji demokratų partijos, nuo kurios paramos pokario Vokietijoje neretai priklauso, kam atitenka valdžia, šiuo metu nepalaiko nė dešimtadalis elektorato, rodo apklausos. Tokios pačios perspektyvos pranašaujamos ir ultrakairiojo sparno partijai „Die Linke“.
Tuo metu kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) turi maždaug 10 proc. gyventojų palaikymą ir šiuo metu yra didžiausia opozicijos jėga parlamento žemuosiuose rūmuose – Bundestage.
Vis tik pagrindinės partijos atmeta galimybę vienyti jėgas su AfD formuojant vyriausybę.
