A.Merkel įpėdine laikyta Annegret Kramp-Karrenbauer anksčiau šį mėnesį atsistatydino iš partijos pirmininkės posto po skandalo dėl partijos regioninio padalinio bendradarbiavimo su kraštutine dešiniąja „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) Tiuringijos žemės parlamente.
Po šio netikėto partijos lyderės atsistatydinimo prasidėjo naujos varžybos dėl teisės pakeisti 14 metų prie valdžios vairo stovinčią A.Merkel ir vesti partiją į 2021 metų visuotinius rinkimus.
Pavasarį vyksiančiame partijos suvažiavime turėtų būti išrinktas naujas partijos lyderis, tapsiantis potencialiu partijos kandidatu užimti kanclerio postą.
A.Kramp-Karrenbauer – dar vadinama AKK – pirmadienį surengė derybas su kitais krizės ištiktos CDU lyderiais.
Su šių derybų eiga susipažinę šaltiniai naujienų agentūrai AFP sakė, kad susitarta balandžio 25 dieną sušaukti neeilinį suvažiavimą, per kurį turi būti išrinktas naujasis pirmininkas, beveik neabejotinai tapsiantis partijos kandidatu į kanclerius.
Sekmadienį CDU patyrė didžiulį pralaimėjimą regioniniuose rinkimuose Hamburge, kur surinko 11,5 proc. rinkėjų balsų ir užėmė trečią vietą. Tai buvo antras blogiausias CDU pasirodymas regioniniuose rinkimuose per partijos istoriją.
Be to, partijos viduje kyla nesutarimų, kokią poziciją ji turėtų užimti šalies politinį žemėlapį pakeitusių kraštutinių kairiųjų ir dešiniųjų atžvilgiu.
Kraštutinių dešiniųjų krizė
Beveik metus partijai vadovavusi A.Kramp-Karrenbauer apie atsistatydinimą pranešė vasario 10 dieną.
Tai įvyko po rinkimų Tiuringijos žemėje, kai CDU partijos vietos įstatymų leidėjai nepakluso centrinės vadovybės pozicijai ir balsavo drauge su AfD deputatais per premjero rinkimus.
Tai buvo paskutinis įrodymas, kad AKK, kuri taip pat yra gynybos ministrė, sunku įtvirtinti savo autoritetą CDU partijoje ir ji nėra patikima kandidatė A.Merkel, kuri iki šiol yra populiariausia šalies politikė, pakeisti.
A.Kramp-Karrenbauer planavo greitai pasitraukti, tikėdamasi surasti sau įpėdinį, kuris ves partiją į federalinio parlamento rinkimus.
Tačiau AKK patirtis parodė, kad jos įpėdinio laukia rimtas iššūkis – pabandyti išsiskirti iš kitų partijos narių, kol A.Merkel dar yra kanclerės poste.
„CDU yra partija, [atsidūrusi] „šlubosios anties“ lyderio gniaužtuose“, – rašė populiarus vokiečių dienraštis „Bild“.
Pasak leidinio, kitas kandidatas į kanclerio postą „pirmiausia turi ištraukti CDU iš bedugnės, antraip jie gali pamiršti apie pergalę kituose rinkimuose“.
Prie starto linijos varžybose dėl galimybės vadovauti partijai stoja du politikai, žadantys nukrypti nuo A. Merkel CDU centristinio kurso labiau į dešinę. Jie taip tikisi laimėti daugiau AfD elektorato balsų.
Ilgametis kanclerės varžovas Friedrichas Merzas A.Merkel ketvirtąją vyriausybę vadina „pasibaisėtina“, o partijos kylančia žvaigžde yra laikomas sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas.
Jiedu varžosi su dviem nuosaikesniais kandidatais: Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vyriausybės vadovu Arminu Laschetu ir buvusiu Vokietijos aplinkos ministru Norbertu Roettgenu, kurį A. Merkel atleido 2012 metais.
„Susinaikinimas“
Išrinktas lyderis nulems nuo 1949 metų po federalinės respublikos įkūrimo Vokietijos politikoje dominavusios partijos tolesnį kursą.
Visuomenės apklausos rodo, kad partijai reikia skubiai imtis veiksmų. Tik 27 proc. apklaustųjų nurodė palaikantys CDU, tuo metu 23 proc. rinkėjų išreiškė paramą žaliesiems, o 14 proc. – kraštutiniams dešiniesiems.
Konservatoriams reikia išsirinkti ne tik autoritetingą vadovą, bet ir apsispręsti, kokią vietą jie užima vis labiau aižėjančiame politiniame žemėlapyje, dėl kurio vis sunkiau užsitikrinti stabilią daugumą ne tik Berlyne, bet ir 16 žemių parlamentuose.
Svarbiausias klausimas – ar CDU ir toliau laikysis savo griežtos politikos ir atsisakys bendradarbiavimo su dešiniaisiais arba kairiaisiais radikalais. Dabartinės politikos laikytis darosi vis sunkiau.
Tiuringijoje pernai vykusiuose rinkimuose dėl išaugusio AfD populiarumo nė vienai partijai nepavyko užsitikrinti valdančiosios daugumos. CDU sulaužė politinį tabu ir balsuodami drauge su kraštutinių dešiniųjų antiimigracinės AfD atstovais premjeru išrinko liberalų politiką.
Tačiau kilus visuotiniam pasipiktinimui CDU regioninis padalinys sulaukė viešų Berlyno skyriaus vadovų priekaištų dėl savo planų „toleruoti“ mažumos vyriausybę, kuriai vadovauja buvusios komunistinės Rytų Vokietijos kraštutinių kairiųjų įpėdiniai.
Žurnalas „Der Spiegel“ tokius partijos viražus pavadino „susinaikinimu partijos, neturinčios aiškios krypties ir strateginio centro“.
