Pasak jos, po kelių dienų ar savaičių D.Trumpas net neprisimins, kad tai įvyko.
„Donaldas Trumpas nemąsto strategiškai. Jis taip pat nemąsto istoriškai, geografiškai ar net racionaliai. Jis nesieja veiksmų, kurių imasi vieną dieną, su įvykiais, kurie įvyks po kelių savaičių. Jis negalvoja apie tai, kaip jo elgesys vienoje vietoje pakeis kitų žmonių elgesį kitose vietose.
Jis nesvarsto platesnių savo sprendimų pasekmių. Jis neprisiima atsakomybės, kai šie sprendimai būna neteisingi. Vietoj to jis elgiasi pagal užgaidas ir impulsus, o kai pakeičia nuomonę – kai pajunta naujas užgaidas ir naujus impulsus – tiesiog meluoja apie tai, ką sakė ar darė prieš tai“, – sako apžvalgininkė.
Anot jos, per pastaruosius 14 mėnesių tik nedaugelis užsienio lyderių sugebėjo pripažinti, kad žmogus, neturintis jokios strategijos, iš tikrųjų gali būti Jungtinių Valstijų prezidentu.
„Žinoma, murmėjo užsienio politikos analitikai, D.Trumpas galvoja ne tik apie dabartinę akimirką. Be abejo, šnibždėjosi užsienio valstybių vadovai, jis laikosi kažkokios ideologijos, kažkokio modelio, kažkokio plano. Buvo mėtomi žodžiai – izoliacionizmas, imperializmas – bandant Trumpo veiksmus įtraukti į istorinį kontekstą. Buvo rašomi iškilmingi straipsniai, pavyzdžiui, apie tariamą Grenlandijos reikšmę, tarsi Trumpo susidomėjimas šia Arkties sala būtų kilęs ne tik dėl to, kad ji Merkatoriaus projekcijoje atrodo labai didelė.
Šią savaitę kažkas pasikeitė. Galbūt Trumpas nesupranta ryšio tarp praeities ir dabarties, bet kiti žmonės supranta. Jie mato, kad dėl D.Trumpo priimtų, bet nepaaiškinamų sprendimų Hormūzo sąsiaurį blokuoja Irano minos ir dronai. Jie mato, kaip visame pasaulyje kyla naftos kainos, ir supranta, kad JAV kariniam jūrų laivynui spręsti šią problemą yra sunku ir pavojinga. Jie taip pat girdi, kaip prezidentas, kaip ir daug kartų anksčiau, bando priversti kitus žmones prisiimti atsakomybę ir grasina jiems, jei jie to nepadarys“, – rašo A.Applebaum.
Trumpui atsuko nugarą
15min primena, kad tradiciniai partneriai Europoje ir Azijoje atmetė daugkartinius D.Trumpo prašymus atsiųsti minų tralerių bei kitos karinės technikos sąsiauriui atverti. Hormūzo sąsiaurį Teheranas, reaguodamas į beveik tris savaites trunkantį JAV ir Izraelio karą prieš jį, yra faktiškai užblokavęs.
Reaguodamas į Hormūzo krizę, D.Trumpas paskelbė virtinę prieštaringų pareiškimų ir iš pradžių teigė, kad sąjungininkai privalo padėti Jungtinėms Valstijoms. Antradienį jis pareiškė, kad „mums nereikia jokios pagalbos“.
Naujausiame jo pareiškime platformoje „Truth Social“ užsimenama, kad Vašingtonas gali apskritai pasitraukti iš šios situacijos ir palikti kitas valstybes tvarkytis su padariniais.
Iranas bandė pasinaudoti savo kontrole Hormūzo sąsiauryje kaip svertu prieš triuškinančias JAV ir Izraelio atakas, per kurias iki šiol jau smogta tūkstančiams taikinių visoje šalyje, buvo sunaikintas iraniečių laivynas ir pražudyti Irano vadovai.
Nors nuo iraniečių ugnies nukentėjo tik keletas komercinių laivų, šios grėsmės pakako eismui paralyžiuoti, o tai lėmė pasaulinį naftos kainų šuolį.
JAV kariuomenė antradienio vakarą paskelbė, kad atakuodama Irano raketų bazes netoli pakrantės palei Hormūzo sąsiaurį panaudojo didžiules bunkerius naikinančias bombas.
