TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Apie ES sankcijų Rusijai žalą pačiai Europai kalba mįslingas JT atstovas. Kas už jo nugaros?

Idrissas Jazairy
„Twitter“ nuotr. / Idrissas Jazairy
Šaltinis: 15min
8
A A

Kaip ir tikėtasi, Europos Sąjunga šią savaitę oficialiai pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai, kuri nenutraukė paramos prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje. Laukta buvo ir Kremliaus reakcija – esą Europos patirti nuostoliai dėl sankcijų „vos ne didesni“ nei Rusijos. Tačiau tokie duomenys – paistalai, be kita ko, rodantys, kad Maskva sumaniai manipuliuoja Jungtinių Tautų (JT) organizacijomis.

Įtakingas geopolitinės rizikos ekspertas, amerikietis Ianas Bremmeris dar 2012 metais apibrėžė terminą „Didysis nulis“ („G-Zero“).

Taip „Eurasia Group“ vadovas pavadino situaciją, kai JT Saugumo Tarybai neįmanoma priimti reikšmingesnių sprendimų, nes nuolatinės jos narės turi veto teisę ir ja naudojasi, kai tik prireikia ginti nacionalinius interesus – globalūs reikalai nustumiami į šoną.

„Twitter“ nuotr./Ianas Bremmeris
„Twitter“ nuotr./Ianas Bremmeris

Be to, JT yra tokia didžiulė organizacija, kad ja gebama manipuliuoti ir kitais būdais.

Iškalbingas pavyzdys – JT Žmogaus teisių taryba (ŽTT), kur Rusijos ir jos sąjungininkų balsais nuolat priimamos keistos rezoliucijos ir prikuriama mįslingų, prorusiškų pareigybių.

„Be abejo, JT yra labai savotiška organizacija, kurioje kova vyksta kiekvieną dieną. Ne tik Rusija, bet ir kitos šalys siekia suburti tam tikras koalicijas, kad įtvirtintų sau parankų ir diplomatinį, ir politinį naratyvą“, – 15min teigė Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.

Vakarai balsavo prieš rezoliuciją

Būtent ŽTT 2014 metų rugsėjo 26-ąją priėmė rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir vienašalių prievartinių priemonių, kuria kitąmet buvo sukurtas JT specialiojo pranešėjo dėl neigiamų vienašalių priverstinių priemonių žmogaus teisėms mandatas.

Kaip 15min teigė šaltinis Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, tokį sprendimą, o greičiausiai – manevrą, reikėtų skaityti taip: tos priemonės – tai sankcijos. Kokios?

Absoliučiai visos Vakarams priskiriamos šalys, priklausančios JT ŽTT, vieningai balsavo prieš rezoliuciją.

Kadangi tais pačiais metais ES priėmė krūvą suvaržymų Krymą aneksavusiai ir karą Rytų Ukrainoje įplieskusiai Rusijai, akivaizdu, kad kalbama apie sankcijas būtent šiai šaliai.

Vilniuje neabejojama, jog labiausiai minėtos rezoliucijos priėmimu ir specialiojo pranešėjo paskyrimu suinteresuota buvo Rusija – kad turėtų instrumentą po JT stogu kritikuoti Vakarus už sankcijų Rusijai politiką.

Iškalbinga ir tai, kad absoliučiai visos Vakarams priskiriamos šalys, priklausančios JT ŽTT, vieningai balsavo prieš rezoliuciją.

„Facebook“ nuotr./JT Žmogaus teisių taryba
„Facebook“ nuotr./JT Žmogaus teisių taryba

Skirtis akivaizdi: už dokumento priėmimą pasisakė Alžyras, Argentina, Botsvana, Brazilija, Burkino Fasas, Čilė, Kinija, Kongo Respublika, Dramblio Kaulo Krantas, Kuba, Etiopija, Gabonas, Indija, Indonezija, Kenija, Kuveitas, Maldyvai, Meksika, Marokas, Namibija, Pakistanas, Peru, Filipinai, Rusija, Saudo Arabija, Siera Leonė, Pietų Afrikos Respublika, Jungtiniai Arabų Emyratai, Venesuela ir Vietnamas.

Rezoliucijai nepritarė Austrija, Čekija, Estija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Japonija, Juodkalnija, Pietų Korėja, Rumunija, Makedonija, Jungtinė Karalystė ir JAV.

Įdomu, kad tas specialusis pranešėjas – alžyrietis Idrissas Jazairy, buvęs pagarba žmogaus teisėms, švelniai tariant, nepasižyminčio Alžyro atstovas ŽTT.

JT nuotr./Idrissas Jazairy
JT nuotr./Idrissas Jazairy

Jo paskyrimą nevyriausybinė organizacija „UN Watch“ 2015-aisiais pavadino „naujomis veidmainystės aukštumomis“. Tiesa, „UN Watch“ ekspertai teigia, kad mandato sukūrimą inicijavo Kuba, bet Havana – ilgametė Maskvos sąjungininkė.

Nori apsilankyti Kryme

Aktyvią veiklą I.Jazairy pradėjo iš karto. Kadangi minėta ŽTT rezoliucija iš esmės apibrėžia visas Vakarų šalių sankcijas tarptautinių normų nepaisančioms šalims kaip žmogaus teisių pažeidimus, bene pirmuoju taikiniu tapo JAV, taikančios suvaržymus Sudane.

Tereikia priminti, kad Sudano prezidentą Omarą al Bashirą Tarptautinis Baudžiamasis Teismas yra apkaltinęs genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui Darfūre, kur per karą žuvo 200–400 tūkst. žmonių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sudano prezidentas Omaras al Bashiras
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sudano prezidentas Omaras al Bashiras

Dar gerokai anksčiau I.Jazairy bandė tarptautines sutartis pataisyti, kad būtų uždrausta islamo kritika, o 2008-aisiais pareiškė: „Antisemitizmas taikosi į arabus, kurie yra semitai, taigi, ir į visą musulmonų bendruomenę.“

Specialusis pranešėjas – alžyrietis Idrissas Jazairy, buvęs pagarba žmogaus teisėms, švelniai tariant, nepasižyminčio Alžyro atstovas ŽTT.

Šiemet eilė atėjo Rusijai ir šiai šaliai paskelbtoms sankcijoms. Balandžio pabaigoje, beje, nuvykęs į Maskvą, I.Jazairy paskelbė, kad valstybių, paskelbusių sankcijas Rusijai dėl jos agresijos prieš Ukrainą, finansiniai nuostoliai dukart didesni nei Rusijos.

JT specialusis pranešėjas pateikė ir skaičius: esą tokių šalių nuostoliai viršija 100 mlrd. JAV dolerių, o bendri Rusijos praradimai vertinami 52–55 mlrd. dolerių. „Galima teigti, kad tai yra kaina, kurią jau teko sumokėti už Ukrainos krizę“, – tvirtino I.Jazairy.

Čia turimas omenyje Rusijos atsakas į sankcijas – 2014-aisiais Maskva paskelbė embargą Vakarų šalių maisto produktų importui. Taip siekiama, kad nukentėtų ES eksportuotojai.

Kalbėjo I.Jazairy ir apie Krymą, kurio gyventojai neva tapę Vakarų sankcijų politikos įkaitais – tiesa, paminėti, kodėl tos sankcijos buvo paskelbtos, pamiršo. Negana to, I.Jazairy išreiškė norą apsilankyti šiame aneksuotame pusiasalyje ir „įvertinti vietos žmonių kančią“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Kryme 2014 metų pavasarį
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Kryme 2014 metų pavasarį

Alžyriečio lūpomis kalbėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas: esą Rusija pertvarkė savo ekonomiką, apsaugojo gyventojus nuo sankcijų poveikio, o „įvykiai“ net paskatino investuoti į vidaus ūkį.

Efekto ES BVP šiemet jau nebebus

Kremliaus propagandos įrankiai iškart užsikabino už I.Jazairy žodžių: apie dešimtis milijardų prarandančius europiečius plyšauja RT, „Sputnik News“, rusreality.com. Žinutę parengė ir Baltijos šalyse veikianti naujienų agentūra BNS.

Pasak V.Putino, rusų ūkininkai net maldauja Kremlių nenaikinti Vakarų produktų importo draudimo, net jei ES ir JAV atšauks sankcijas.

Žinią, esą, sankcijos beprasmiškos ir tik kenkia Vakarams, aktyviai platina Rusijos užsienio reikalų ministerija. Tokie aiškinimai ypač suaktyvėjo birželį, kai, kaip ir prognozuota, pradėjo aiškėti, kad ES vieningai pratęs sankcijas Rusijai.

Pats V.Putinas irgi gavo puikią progą paaiškinti, kad sankcijos tik sustiprino Rusiją, pavyzdžiui, šalies žemės ūkį – suprask, rusų ūkininkai net maldauja Kremlių nenaikinti Vakarų produktų importo draudimo, net jei ES ir JAV atšauks sankcijas.

Kai Europos Vadovų Taryba praėjusią savaitę nusprendė dar pratęsti sankcijas Rusijai, šios šalies Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis prakalbo, kad ES „vėl padarė žalos sau“, ir, žinoma, pacitavo tuos pačius „Jungtinių Tautų vertinimus“.

„Scanpix“ nuotr./Leonidas Sluckis
„Scanpix“ nuotr./Leonidas Sluckis

Įdomu, kad tiek I.Jazairy, tiek rusiškos propagandos įrankių cituojami skaičiai apie sankcijų nulemiamus nuostolius paremti vienintelio Prancūzijos pasaulio ekonomikos tyrimų centro (Centre d'Etudes Prospectives et d'Informations Internationales, CEPII) duomenimis. Kitais šaltiniais nesiremiama.

O be reikalo, nors ir akivaizdu, kad CEPII kalba apie 100 mlrd. dolerių nuostolius visoms 40 sankcijas Rusijai taikančių valstybių. Juk 50 mlrd. dolerių praradimas vienai šaliai – Rusijai – skaudesnis nei dvigubai didesni nuostoliai, kuriuos pasidalija dešimtys valstybių.

Daug pasako ramus pačios Europos Komisijos vertinimas. Ką tik paskelbta, kad sankcijos ir atsakomieji Kremliaus veiksmai nuo viso ES bendrojo vidaus produkto (BVP) 2016 metais nubraukė tik 0,1 proc. Šįmet efekto išvis neturėtų būti.

Galiausiai ES saugumo studijų instituto makroanalizė dar 2015-aisiais parodė, kad Bendrijos prekybiniams pajėgumams sankcijų poveikis yra minimalus.

Sankcijos ir atsakomieji Kremliaus veiksmai nuo viso ES bendrojo vidaus produkto (BVP) 2016 metais nubraukė tik 0,1 proc. Šįmet efekto išvis neturėtų būti.

Ir ne tik todėl, kad eksportuotojai surado naujų rinkų. Esą Rusijos ekonomines problemas analitikai nujautė dar prieš krizę Ukrainoje, tad ES ir Rusijos prekybos apimtys ir taip būtų susitraukusios.

O dėl Rusijos vykdomo embargo, Europos Komisija irgi dar 2015 metais konstatavo: „Daugelyje regionų didžioji dalis paveiktų sektorių sugebėjo surasti alternatyvių rinkų tiek ES viduje, tiek išorėje, o ES eksportas į trečiąsias šalis išaugo 5,7 proc.“

Kitaip tariant, tikroji padėtis anaiptol nėra dramatiška, o ES šalių piliečiai didesnio nepasitenkinimo dėl sankcijų Rusijai atgalinio poveikio nereiškia. Atvirkščiai, euro zonos narių bendras BVP šiemet turėtų augti 1,7 proc., o 2018-aisiais – 1,8 proc. Visoje ES numatomas 1,9 proc. BVP augimas tiek 2017-aisiais, tiek kitąmet.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos sankcijų Vakarams kaina – aukštesnės žemesnės kokybės prekių kainos
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos sankcijų Vakarams kaina – aukštesnės žemesnės kokybės prekių kainos

Europa prie naujos padėties prisitaikė ir tvirtai laikosi pozicijos, kad sankcijos galės būti atšauktos tik Rusijai įvykdžius įsipareigojimus pagal Minsko susitarimus.

JT – savotiška institucija

Kremliui telieka bandyti užtvindyti viešąją erdvę dramatiškais pranešimais apie suvaržymų atnešamas masines kančias.

RESC vadovas L.Kojala, kalbėdamas su 15min, sutiko, kad toks manipuliavimas JT organizacija tęsis – ypač tokių narių, kurios turi veto teisę Saugumo Taryboje.

„Sprendimo šiai problemai nėra, nes ji yra užkoduota JT veikimo principuose. Nėra jokių realių mechanizmų kontroliuoti įvairių problemų ir krizių sprendimus arba vertinti situaciją per vieną prizmę.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Kojala
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Linas Kojala

Bet turime konstatuoti ir tai, kad Rusija ten iškovoja ne vien pergales. Prisiminkime Krymo aneksijos faktą ir jo svarstymą JT – atrodo, kad tik 12 šalių pripažino pusiasalio prijungimą prie Rusijos teisėtu.

Tai iki šiol yra vienas svariausių argumentų, primenančių Rusijai, kodėl jai taikomos sankcijos ir kodėl Krymas niekada nebus jai pripažintas.

Tad kartais JT gali būti legitimumą rodantis ir gebantis į geopolitines aplinkybes reaguoti mechanizmas. Bet akivaizdu ir tai, kad institucija visada bus išnaudojama“, – svarstė ekspertas.

L.Kojala: „Kartais JT gali būti legitimumą rodantis ir gebantis į geopolitines aplinkybes reaguoti mechanizmas. Bet akivaizdu ir tai, kad institucija visada bus išnaudojama.“

L.Kojala vis dėlto pripažino, kad apie JT Saugumo Tarybos, kurios nuolatinės narės turi veto teisę ir kurią būtent dėl to ištinka visiškas paralyžius, reformą kalbama jau seniai.

„Kalbama, kad Saugumo Taryba, svarbiausias tarptautinės diplomatijos organas, nebeatitinka šiandienos realijų. Veto teisės turėjimas parodo, kad dažniausiai jokio sutarimo negali būti. Paprastai vienos ar kelių valstybių pozicija neleidžia niekaip reaguoti į tarptautines realijas.

Vėlgi, tuomet kas turėtų dėl reformos susitarti? Pirmiausia, pačios Saugumo Tarybos narės. Ar tai įmanoma? Tikriausiai neįmanoma taip, kaip neįmanoma priimti sprendimų Taryboje. Nepanašu, kad jos narės būtų linkusios sumažinti turimą galią, įsileisti naujų narių ar panaikinti veto teisę – šalims svarbų saugiklį“, – 15min teigė analitikas.

ES vienybė nustebino Rusiją

O kaip dėl sankcijų Rusijai ir jų poveikio? L.Kojala mano, kad suvaržymų efektas Kremliaus režimui ir jo ekonominėms galimybėms tikrai pastebimas.

„Atsakymas į klausimą, ar sankcijos veikia, pirmiausia susietas su sankcijų tikslu – ko jomis siekiama. Manau, kad jos veikia, ir dėl kelių priežasčių. Pirmoji – ne ekonominė, o diplomatinė.

Šios sankcijos, pratęsiamos jau ne pirmus metus, yra pačios didžiausios sankcijos, kurias ES kada nors yra pritaikiusi vienai svarbiausių prekybinių partnerių – Rusijai.

Signalas labai svarbus, nes suvaržymų priėmimas turi būti vienbalsis. Maskvai labai aiškiai parodoma, kad jos veiksmai kenkia tarptautinei aplinkai, saugumui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Vadovų Taryba
AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Vadovų Taryba

Prieš 2014 metus buvo sunku įsivaizduoti, kad ES galėtų parodyti tokią vienybę, ypač žinant atskirų valstybių artumą Rusijai, istorines ir kultūrines aplinkybes. Tai be galo reikšminga“, – 15min sakė L.Kojala.

Kita vertus, politologas mano, kad nėra lengva kalbėti apie sankcijas ir jų poveikį, kai tuo pat metu gerokai mažėjo naftos ir dujų kaina. Ji vis dar maža, o tai – milžiniškas smūgis Rusijos ekonomikai, kuri negali augti.

„Bet svarbu atkreipti dėmesį, kam sankcijos taikomos. Didelė jų dalis nukreipta į investicijas – o Rusijos atveju mažėjimas didžiulis. Ekonomika galbūt nepatiria staigaus nuosmukio pirmaisiais metais, bet vidurio laikotarpio perspektyvoje vystymuisi kils didelių kliūčių.

L.Kojala: „Jei anksčiau vis atrodydavo, kad, na, jau viskas, jau šįkart nebepratęs sankcijų, per dideli nuostoliai, našta, tai dabar suvaržymai paliekami net ne Vadovų Tarybos lygmenyje, o ministrų.“

Kitas taikinys – sankcijos energetikos vystymo technologijoms. Rusija, kuri yra technologijų importuotoja, jų dabar įsigyti negali. Vėlgi, BVP rodikliuose to gal ir nesimato, bet ilgainiui poveikis bus – Rusijos vystymasis lėtės“, – tvirtino L.Kojala.

Jis, tiesa, pripažino, kad ES šalys nuostolių dėl sankcijų, jei konkrečiau, Rusijos atsakomųjų priemonių, patyrė – ypač Baltijos valstybės, Lenkija, kurios bent jau anksčiau laikė rusų rinką svarbia. O persiorientavimui visada prireikia laiko.

„Bet ir tai yra ženklas, kad šiandien svarbūs ne vien ekonominiai argumentai. Baltijos šalims gal ir skauda, bet jos bene aktyviausiai palaiko sankcijas ir vis ragina jas pratęsti. Įtikintos ir kitos ES narės.

Jei anksčiau vis atrodydavo, kad, na, jau viskas, jau šįkart nebepratęs sankcijų, per dideli nuostoliai, našta, tai dabar suvaržymai paliekami net ne Vadovų Tarybos lygmenyje, o ministrų. Pozicija labai aiški. O Rusijai tai netikėta – nemanau, kad Maskva tikėjosi tokios vienybės“, – 15min teigė L.Kojala.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min