„Tądien, kai prieš dvejus metus Anna Politkovskaja buvo nužudyta prie savo gyvenamojo namo įėjimo, manęs Rusijoje nebuvo. Tačiau stovėdamas čia šią savaitę dar jutau šaltakraujišką jos žmogžudystės prigimtį“, – teigia korespondentas.
Jo teigimu, galima pakalbėti su bet kuo, kas pažinojo Anną, ir išgirsite tuos pačius žodžius: atvira, kilni, kruopšti, aistringa, bebaimė. Tą pilką spalio dieną Anna buvo pakeliui į darbą viename Maskvos laikraščių „Novaja gazeta“. Išėjus iš lifto, į ją keturis kartus šauta iš nedidelio atstumo. Žudikas taikėsi į galvą ir krūtinę. Pistoletas ir tuščios kulkų gilzės gulėjo prie pat kūno. Tai nebuvo atsitiktinė žmogžudystė. Tai buvo suplanuotas nužudymas.
Yra daugybė žmonių, kuriems 48 metų žurnalistės nužudymas įpūtė palengvėjimo. A.Politkovskajos, kuri visuomet kalbėjo ramiai ir oriai, atsidavimas žurnalistikai buvo milžiniškas ir todėl kai kuriems – bauginantis.
Yra daugybė žmonių, kuriems 48 metų žurnalistės nužudymas įpūtė palengvėjimo. A.Politkovskajos, kuri visuomet kalbėjo ramiai ir oriai, atsidavimas žurnalistikai buvo milžiniškas ir todėl kai kuriems – bauginantis. Būtent ji savo darbais garsiai prabilo apie Rusijos demokratijos nusilpimą, šalies žiniasklaidos dusinimą ir Kremliaus politinių oponentų naikinimą.
Tačiau didžiausią savo įniršį A.Politkovskaja išliejo pranešdama pasauliui apie Kremliaus karą Čečėnijoje.
Kovojo už Čečėniją
Kol didžioji dalis Rusijos ir likusio pasaulio nusisukusi žvelgė į kitą pusę, A.Politkovskaja užfiksavo daugybę žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje, kuriuos vykdė Rusijos karinės pajėgos ir vietiniai sąjungininkai.
Ji rašė apie jaunus Rusijos žmones, siunčiamus į mirtį betikslėse ir blogai suplanuotose operacijose, kurios vykdavo jų vadams miegant ir naktį iš nakties geriant.
Ji rašė apie tūkstančius jaunų čečėnų vyrų, ištemptų iš lovų viduryje nakties ir nuo to laiko dingusių be žinios. Ji rašė apie dalykus, apie kuriuos kariuomenės vadai Čečėnijoje ir jų viršininkai Maskvoje nenorėjo, kad pasaulis sužinotų.
„Akivaizdu, kas laimėjo iš šios žmogžudystės, – teigia A.Politkovskajos kolega žurnalistas Grigory Pasko. – Nutildydamas drąsią ir garsią žurnalistę, laimėjo režimas. Be to, taip pavyko išgąsdinti kitus žurnalistus.“
Saugumo vyrai
Yra tikinčių, kad nurodymas nužudyti A.Politkovskąją buvo duotas iš Kremliaus. Tačiau tai nesutrukdė rasti jos žudikų. Praėjus dvejiems metams, trys vyrai šį pirmadienį stojo prieš teismą. Visi jie – tariamai gaujos nariai, užsakę žurnalistės nužudymą.
„Su nužudymu susiję daug daugiau žmonių nei šie trys, stoję prieš teismą“, – įsitikinęs A.Politkovskajos sūnus Ilja.
Visi trys kaltinamieji neigia esantys susiję su žurnalistės nužudymo organizavimu.
Niekas taip akylai nesekė šios bylos nei Ilja Politkovskis. Anot jo, akivaizdu, kad su motinos nužudymu susiję Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai.
„Esu tikras, kad saugumo tarnyba, kaip institucija, nėra susijusi su žmogžudyste. Tačiau taip pat esu tikras, kad daug gaujos žmonių tarnavo pareigūnams iš FSB. Jie vykdė nusikaltimus kartu su gaujų nariais“, – teigia I.Politkovskis.
A.Politkovskajos sūnus iš esmės teigia, kad tie, kurie norėjo nužudyti mamą, galėjo pasisamdyti grupę FSB pareigūnų ir šie padėjo suplanuoti nužudymą. Galiausiai pačiam nužudymui buvo pasamdyti Čečėnijos gaujos nariai.
Paklauskite paprastų rusų apie tai ir jie patraukios pečiais. Keletą jų ši mintis nustebins.
Tuo tarpu valdžios kontroliuojama žiniasklaida be ironijos deklaruoja, esą vykstantis teismas įrodo, kad teisingumo sistema veikia, kad tokie nusikaltimai Rusijoje nebus nebaudžiami.
