Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apžvalgininkai: Vakarų diplomatija privalo padėti nusilpusiam Vladimirui Putinui

Vladimiras Putinas
„RIA-Novosti“/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiras Putinas
Šaltinis: BNS
0
A A

Vladimiro Putino sugrįžimas greito poveikio problemiškiems Rusijos santykiams su Vakarais neturės, sako apžvalgininkai, pasak kurių, galingųjų Vakarų šalių pastangos užglaistyti nesutarimus būtų naudingos abiems šalims.

Po pakartotino Maskvos pasipriešinimo sprendžiant opius Irano ir Sirijos klausimus, taip pat pasigirdus pranešimams apie rinkimų procedūrų pažeidimus, Vakarų šalys gana atsargiai reagavo į sekmadienio rinkimų rezultatus.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, viena iš nedaugelio palaikanti šiltus santykius su Rusija, pirmadienio rytą buvo vienintelė, palinkėjusi V.Putinui „sėkmės“. Tuo tarpu Europos Sąjunga (ES) tik „atkreipė dėmesį“ į jo pergalę rinkimuose, o britų premjeras Davidas Cameronas pažadėjo vėliau pasikalbėti su juo telefonu.

„Putino pergalę nepavadinsi siurprizu“, – sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto vadovas Francois Heisbourgas.

„Vakarų šalys pamatys Putiną sugrįžtantį į pirmąsias pozicijas, į tiesioginį kontaktą, netarpininkaujant (Dmitrijui) Medvedevui“, kuris atstovaudavo Rusijai Didžiojo aštuoneto (G8) ar Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimuose.

„Tam tikra prasme tai gali supaprastinti reikalus Vakarams, nes kalbėdami su Putinu jie žinos, su kuo turi reikalą“, – sakė F.Heisbourgas.

Tuo tarpu Carnegie centro Europoje ekspertas Janas Techau sako, kad V.Putinas tik džiaugdavosi galėdamas vietoje savęs deleguoti D.Medvedevą.

„Jam nepatinka tarptautiniai santykiai ir oficialūs vizitai, jam tai nelabai sekasi“, – sakė ekspertas.

„Bet dabar jam teks veikti aktyviai“, – pridūrė J.Techau naujienų agentūrai AFP.

Šalies ekonomikai merdint, o opozicijai išgyvenant pakilimo laikotarpį, politiniai apžvalgininkai bei komentatoriai mano, kad ši V.Putino pergalė ir šešerių metų kadencija prezidentūroje gali būti paskutinės per jo politinę karjerą.

Po daugkartinių išpuolių prieš Jungtines Valstijas kampanijos metu nusilpęs V.Putinas gali norėti ir toliau tęsti diplomatinį puolimą, kad pademonstruotų, jog Rusija išlieka stipri, sako abu ekspertai.

Vis tik „manau, kad Maskvos diplomatija iš esmės nesikeis“, perspėjo F.Heisbourgas.

„Putinui ši kampanija buvo labai brangi, jo teisėtumas susvyravo, – sakė J.Techau. – Dabar jam reikia apčiuopiamos sėkmės modernizuojant Rusiją, todėl jam reikia Vakarų, reikia investicijų“.

Pasaulyje būdama viena stambiausių naftą išgaunančių šalių, turinti beveik 25 procentus pasaulio dujų atsargų ir ginklus gaminanti Rusija ir toliau išlieka valstybe milžine karyboje bei geografiškai, tačiau sunkiai gali varžytis su ją lenkiančiomis varžovėmis Kinija ir Indija.

„Rusija reliatyviai ar net absoliučiai yra silpstanti galybė“, – sakoma Londone įsikūrusio politikos instituto „Chatham House“ publikacijoje „Ir vėl Putinas. Ką tai reiškia Rusijai ir Vakarams“ (Putin Again: Implications for Russia and the West).

Jo kuriamas supervalstybės arba galingos valstybės įvaizdis tėra „saviapgaulės fantazijos“, – sakoma straipsnyje.

Pasak apžvalgininkų, siekiant stabilumo pasaulyje, galima ir reikia padėti modernizuoti Rusiją, ypač investuojant į energetikos sektorių ir gerinant prekybos ryšius. Tačiau negalima atsisakyti tarptautinių principų, tokių kaip žmogaus teisės, garantijos investuotojams ar įstatymų viršenybė.

„Vakarų šalių lyderiai gali padėti Rusijai apskritai... sutelkdami dėmesį ties strateginiais Rusijos integracijos į liberalią pasaulio sistemą tikslais“, – nurodo „Chatham House“.

Pavyzdžiui, NATO turėtų ir toliau dėti pastangas plėtoti santykius su Rusija, tačiau neatsisakyti savo priešraketinės gynybos sistemos, nepaisant Maskvos pritarimų ar prieštaravimų.

Kitam JAV prezidentui reikėtų patarti atsisakyti Vašingtono sąlyginio abejingumo Maskvai.

„Vašingtonui reikia laikytis jautrios, labai protingos ir supratingos politikos, kuri būtų kartu ir tvirta“, – sakė J.Technau.

Kalbant apie Europą, mažėjant jos priklausomybei nuo Rusijos dujų, ji randa vis didesnių svertų spaudimui Maskvai daryti.

„Daugelis Briuselyje mano, ir klaidingai, kad ES yra labiau priklausoma nuo Rusijos nei Rusija nuo ES“, – sako „Chatham House“ ekspertas Jamesas Nixey.

Europai reikia konsoliduotis ir veikti išvien – taip, kaip rugsėjo mėnesį, kai buvo nurodyta atlikti reidus „Gazprom“ būstinėse – neleidžiant Maskvai teikti pirmenybę reikalams su atskiromis sostinėmis, o ne organizacijomis, kai jai būna lengviau skaldyti ir valdyti.

Sirijos klausimu V.Putinas greičiausiai „išlaikys tvirtą poziciją tol, kol Basharas al Assadas sugebės išlikti valdžioje“, – mano F.Heisbourgas.

„Problema Rusijoje susijusi su užsitęsusia baime, kad mes juos nugalėsime, – sako J.Techau. – Būtent šis nesaugumo jausmas, ko labiausiai aš bijau, gali atvesti iki nestabilumo.“

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min