Pasirodo, „Konklava“ piešia beveik tikslų pontifiko rinkimo vaizdą, išskyrus neįtikinamą siužeto liniją, kad slapta parinktas kardinolas gali balsuoti už būsimą popiežių. 15min publikuoja amerikiečių faktų tikrintojų tekstą, kuriame paaiškinamas šis įvairiomis legendomis apipintas procesas.
Originalų „PolitiFact“ tekstą galima rasti čia: How faithful is 'Conclave' about the process of picking a new pope?
Nuo kai kurių taisyklių nukrypo
„Konklava“ pasakoja apie kardinolą Thomasą Lawrence'ą, Kardinolų kolegijos dekaną, kurį vaidina aktorius Ralphas Fiennesas. Th.Lawrence'ui pavesta vadovauti popiežiaus rinkimams – konklavai po popiežiaus mirties. Jai vykstant, atskleidžiama paslapčių ir kyla skandalų, susijusių su kardinolais, pretenduojančiais į popiežiaus vietą.
„PolitiFact“ retkarčiais pasirodančioje rubrikoje „MovieFact“ publikuojami tekstai apie ne vaidybinių filmų tikslumą, dažniausiai lyginant jų detales su istoriniais įvykiais. „Konklava“ yra išgalvotas filmas, tačiau nusprendėme patikrinti, kas filme teisinga, o kas – netikslu apie tikrąjį kito popiežiaus rinkimo procesą.
„Konklava“ artima tikrų popiežiaus rinkimų logistikai, bet kiek liberaliau perteikia, kaip jos veikėjai dalyvauja tokiuose rinkimuose. Būdamas dekanu, kardinolas Th.Lawrence'as priima sprendimus, kurie realioje konklavoje nebūtų leistini.
Filme „neblogai atvaizduojamos“ konklavos procedūros, teigė Gonzagos universiteto religijos studijų dėstytojas B. Kevinas Brownas. Tačiau jis turėjo keletą pastabų.
Būdamas dekanu, kardinolas Th.Lawrence'as priima sprendimus, kurie realioje konklavoje nebūtų leistini.
Kalbėdamas apie dekoracijas ir kostiumus, K.Brownas pažymėjo, kad kai kurie kardinolai dėvėjo romėniškas apykakles, kurios „nėra visiškai teisingos“. Prieš konklavą laikomose mišiose, regis, nebuvo altoriaus – naudota pakelta konstrukcija ceremonijoms. Kai kurios filmo siužetinės linijos neturi viešo precedento Katalikų Bažnyčios istorijoje.
„PolitiFact“ palygino filmų scenas su konklavomis ir kardinolų ginčais realiame gyvenime. Šioje vietoje yra paskutinė galimybė išvengti siužeto atskleidimo.
„Konklava“ daugiausiai teisingai apibūdina balsavimą, dūmų spalvas, tipišką konklavos trukmę
Mirus popiežiui, Katalikų Bažnyčios valdymą perima Kardinolų kolegija. Šie kardinolai, parinkti popiežiaus, tarnauja įvairiose pasaulio šalyse. Rinkėjais gali būti tik jaunesni nei 80 metų kardinolai.
Konklavoje, kuri prasideda gegužės 7 d., dalyvauja 133 rinkėjai iš 71 šalies. (Tokią teisę turi dar du rinkėjai, bet jie nedalyvaus dėl su sveikata susijusių priežasčių.)
Prieš konklavą kardinolai dalyvauja susirinkimuose, vadinamuose „bendrosiomis kongregacijomis“, kur aptaria Katalikų Bažnyčios prioritetus. Konklava, kaip parodyta filme, vyksta Siksto koplyčioje Vatikano mieste.
Filme rodomas balsavimas iš esmės yra tikslus, pagrįstas Jungtinių Valstijų Katalikų vyskupų konferencijos aprašytu procesu. Rinkėjai balsuoja slapta, prieina prie didelės taurės ant kojelės, sukalba maldą ir savo balsavimo biuletenį įmeta į ją.
Rengiami keturi balsavimai per dieną, kol kandidatas gauna dviejų trečdalių balsų daugumą. Po kiekvienų dviejų balsavimo etapų biuleteniai sudeginami specialiomis cheminėmis medžiagomis, išskiriančiomis spalvotus dūmus, kurie parodo, ar popiežius buvo išrinktas. Juodi dūmai reiškia, kad niekas neišrinktas, balti – kad Bažnyčia turi naują popiežių.
Kardinolai rinkėjai yra izoliuoti visos konklavos metu ir neturi prieigos prie telefonų, televizijos ar kitų būdų susisiekti su visuomene.
Filme kardinolams rinkėjams popiežiui išrinkti reikia trijų dienų. Tai atitinka neseną istoriją. K.Brownas pažymėjo, kad per pastaruosius 100 metų konklavos trukdavo nuo trijų iki keturių dienų. Remiantis History.com straipsniu, nuo 1831 m. „jokia konklava netruko ilgiau nei savaitę“.
Kardinolas Th.Lawrence'as nuolat pažeidžia konklavos taisykles, gaudamas pašalinę informaciją
Filme matyti, kaip kardinolas Th.Lawrence'as bendrauja su monsinjoru Raymondu O'Malley’iu (vaidina Bríanas F. O'Byrne’as), prašydamas jo pasiteirauti apie tokius dalykus, kaip popiežiaus paskutinis susitikimas su kardinolu Josephu Tremblay (John Lithgow) ir kardinolo Vincento Benitezo (Carlosas Diehzas) ligos istorija.
Kardinolams Siksto koplyčioje pajutus požeminius smūgius, R.O’Malley praneša Th.Lawrence'ui, kad didelėje Romos aikštėje – Piazza Barberini – įvyko sprogimas.
Anot K.Browno, informacijos apie įvykius, vykstančius už konklavos ribų, gavimas „pažeistų konklavos taisykles“.
Kardinolai rinkėjai yra izoliuoti visos konklavos metu ir neturi prieigos prie telefonų, televizijos ar kitų būdų susisiekti su visuomene.
Kardinolas, vadinamas in pectore – „slaptu“, prie konklavos negalėtų prisijungti
Filme V.Benitezas, apibūdinamas kaip Kabulo (Afganistanas) arkivyskupas, pasirodo netikėtai. Jį kardinolu in pectore išrinko popiežius, kuris ką tik mirė.
(15min komentaras – terminu in pectore, pažodžiui lotyniškai – „krūtinėje / širdyje“, apibūdinamas popiežiaus sprendimas paskirti dvasininką į Kardinolų kolegiją, to nepaskelbiant viešai. Tik tuomet, kai jo vardas pagarsinamas, kardinolas įgyja visas jam priklausančias teises ir pareigas.
Nuo XVI a., kai atsirado tokia praktika, kai kurie popiežiai ją taikė retai arba taip visai nedarė, kiti šia galimybe naudojosi nuolat. Pavyzdžiui, XIX a. pr. popiežius Grigalius XVII net pusę iš savo paskirtų 75 kardinolų paskyrė in pectore ir mirė kelių vardų visai neatskleidęs).
Vyresnieji kardinolai diskutuoja, ar V.Benitezui turėtų būti leista prisijungti prie konklavos. Th.Lawrence'as galiausiai nusprendžia, kad jis „teisėtai yra kardinolas“ ir „turi teisę dalyvauti rinkimuose“.
Rengiami keturi balsavimai per dieną, kol kandidatas gauna dviejų trečdalių balsų daugumą.
Tikroje konklavoje kardinolas, kurio tapatybė nebuvo atskleista iki jį paskyrusio popiežiaus mirties, negalėtų dalyvauti.
Kanonų teisė – Katalikų Bažnyčios įstatymų ir reglamentų sistema – teigia, kad popiežius gali pasirinkti asmenį kardinolu ir laikyti jo tapatybę paslaptyje. Kol kardinolo tapatybė neatskleidžiama, kardinolas in pectore neprivalo atlikti kardinolo pareigų, bet taip pat neturi kardinolo teisių, pavyzdžiui, dalyvavimo konklavoje.
„Kaip teigiama filme, tai gali būti padaryta saugumo sumetimais situacijose, kai kardinolo paskyrimas gali kelti jam pavojų dėl politinės situacijos jo gyvenamojoje vietoje“, – paaiškino K.Brownas.
Jei kardinolo in pectore paskyrimas nebūtų paviešintas iki popiežiaus mirties, anot eksperto, kardinolo statusas nutrūktų ir „jis nebebūtų laikomas kardinolu, net jei kardinolo vardas būtų aptiktas popiežiaus testamente ar kitame rašte po jo mirties“.
Taip yra nutikę visai neseniai: popiežius Jonas Paulius II parinko keturis kardinolus in pectore, o prieš mirtį atskleidė tik tris – iš Kinijos, Ukrainos ir Latvijos. Ketvirto kardinolo paskyrimas nutrūko galioti, kai 2005 m. popiežius mirė.
Skandalai ir gandai
Filme kardinolai Joshua Adeyemi (Lucianas Msamati) ir J.Tremblay balsavimo metu iškyla kaip pagrindiniai pretendentai tapti popiežiumi, tačiau jų ambicijos nuslopinamos, kai Th.Lawrence'as atskleidžia jų praeitį.
J.Adeyemi palaikė slaptus santykius ir galbūt tapo tėvu, o J.Tremblay buvo apkaltintas simonija (su Bažnyčia susijusių privilegijų, pavyzdžiui, atleidimų ir paskyrimų, pardavimu ar pirkimu – red. past.) arba tuo, ką K.Brownas pavadino „pareigų pardavimu“.
Paprastai kardinolai stengiasi užgesinti ginčus ir skandalus dar iki rinkimų.
„Žinoma, užsiimama politika, ir kardinolai stengsis užtikrinti, kad nebūtų išrinktas joks su skandalu susijęs kardinolas, – tvirtino K.Brownas. – Tačiau tikėtina, kad kardinolai stengsis bet kokį skandalą užuosti dar prieš prasidedant konklavai.“
Pavyzdžiui, iš Sardinijos (Italija) kilęs kardinolas Angelo Becciu 2020 m. atsisakė kardinolo teisių ir privilegijų, o 2023 m. buvo nuteistas už finansinius nusikaltimus. Tiesa, jis aiškino, kad vis tiek gali balsuoti 2025 m. konklavoje, nes Pranciškus to jam neuždraudė.
Remiantis Italijos žiniasklaidos pranešimais, Romos kurijos valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas atskleidė du Pranciškaus laiškus, kuriuose teigiama, kad kardinolas A.Becciu negali dalyvauti konklavoje. Tai įvyko per generalinę kongregaciją, sakė K.Brownas, kai kardinolai dar nebuvo atskirti.
Anot eksperto, „nėra negirdėta, kad kardinolai bando sukelti abejonių dėl kandidato, kuriam jie priešinasi“.
Tai nutiko ir Pranciškui, tuo metu buvusiam kardinolu Jorge Mario Bergoglio. 2013 m. konklavos metu, stiprėjant Pranciškaus pozicijoms, „ėmė sklisti gandai, kad jis turi tik vieną plautį“. Pranciškus papasakojo apie šį epizodą knygoje, išleistoje 2024 m.
Kai kardinolas paklausė J.M.Bergoglio, ar gandas yra teisingas, jis patikslino, kad po kvėpavimo takų infekcijos, užklupusios daugiau nei prieš 50 metų, buvo pašalinta dalis plaučio.
