Apsvarstyti tokį scenarijų paskatino ant ūkio katastrofos slenksčio atsidūrusi Graikija. Joje padėtis tokia bloga, kad net imta kalbėti, ar nevertėtų jos atskirti nuo euro zonos. Todėl banko ekspertai ėmė analizuoti kilsiančių juridinių problemų pasekmes, jei Graikijos vyriausybė pareikštų, kad išstoja iš euro zonos, arba jeigu Europos Sąjungos (ES) narės pareikalautų, kad Graikija būtų išmesta iš ES, ir atsisakytų kartu su šios šalies politikais bei ekonomistais koordinuoti Graikijos pinigų politiką euro zonoje.
Europos centrinio banko ekspertams į pagalbą atėjo ir jų kolegos iš Tarptautinio valiutos fondo. Jie kartu svarstė, kaip šalies vyriausybė turėtų reaguoti į tokį „asimetrinį šoką“ kaip 2008–2009 metų krizė, ir vieningai nutarė, kad atskiros ES narės galimybės tai daryti yra labai nedidelės. Įsiliejus į euro zoną sumažėja atskiros šalies vyriausybės galimybės lanksčiai reaguoti į konjunktūros pokyčius.
Įdėmiai išstudijavę padėtį Graikijoje ekspertai išsiaiškino, kad jos užsienio skola šiuo metu sudaro 120 proc. bendrojo vidaus produkto ir iki 2012 metų gali išaugti net iki 138 procentų. Pačiai Graikijai susidoroti su tokia užsienio skola tikrai nepavyks.
Be to, klausimas, ar reikia „išbraukti“ Graikiją ir euro zonos, dar aktualus ir todėl, kad graikai linkę falsifikuoti duomenis apie padėtį savo šalyje. Gruodžio mėnesį „Eurostat“ ir Europos centrinio banko ekspertai dar kartą pastebėjo, kad Graikijos statistikos valdybos ir šalies vyriausybės skelbiamais duomenimis negalima tikėti, nes pateikiami makroekonomikos rodikliai sąmoningai iškraipomi.
Tačiau už tai nubausti Graikijos išmetant ją iš euro zonos ar net iš ES beveik neįmanoma. Europos centriniame banke dirbantis Febusas Anastassiu parašė straipsnį, kuriame teigia, kad tam nėra „teisinių“ mechanizmų, nors ir egzistuoja „sececijos“ teisė – ėmusis tai daryti, kiekvieną žingsnį būtų privalu derinti su visomis ES narėmis. Tą reikėtų daryti net tada, jeigu Graikija pati sumanytų išstoti iš ES.
Todėl ekspertai vieningai priėjo prie išvados, kad euro zona negali žlugti. Be to, bet kuri didelių problemų turinti valstybė gali išsaugoti eurą kaip savo nacionalinę valiutą, tik tuo atveju euro statusas joje būtų toks pat kaip Juodkalnijoje ir Kosove, kur faktiškai cirkuliuoja euras, nors šios šalys ir neįsiliejusios į euro zoną, jos net nėra ES narės. F.Anastassiu rašo, kad kuriant scenarijų apie euro zonos subyrėjimą kilsiančias problemas reikėtų padauginti iš visų euro zonos narių skaičiaus. Be to, žinant, kad Vokietija ir Prancūzija reikalauja išsaugoti makroekonomikos stabilumą, pirmiausia reikėtų pakeisti politinius ES mechanizmus.
Europos centrinio banko prezidentas Jeanas Claude'as Trichetas kalbas apie Graikijos išmetimą iš euro zonos pavadino absurdu. Apie tai paklaustas per spaudos konferenciją jis griežtai atrėžė: „Mano atsakymas aiškus – aš nekomentuoju absurdiškų hipotezių.“ Tačiau jis tiesiai pasakė, jog Graikija negali tikėtis iš banko jokios pagalbos, ir paragino šalies vyriausybę imtis „tinkamų, drąsių ir veiksmingų“ priemonių, kad būtų subalansuotas biudžeto deficitas. J.C.Trichetas pridūrė, kad tai aktualu ne tik Graikijai, bet ir kitoms ES šalims.
