TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujas Kremliaus ėjimas: Vakarai skriaudžia Rusiją informacinėmis atakomis

Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Vladimiras Putinas
Šaltinis: 15min
27
A A

JAV dienraštis „The New York Times“, britiškasis „The Guardian“ – tik kelios oficialiajai Maskvai labiausiai nepatinkančios žiniasklaidos priemonės. Priežastis – neva itin agresyvus jų antirusiškumas. Ataskaitą, į kurią įtrauktas ir „Agresijos indeksas“, kartu su propagandine naujienų agentūra „Rossija segodnia“ parengė Rusijos strateginių studijų institutas (RISS). Joje yra vietos ir Lietuvai.

Suprasti akimirksniu

  • Rusai ištyrė, ką pasaulio žiniasklaida apie juos rašo
  • Daugelis straipsnių ir reportažų - labiau neigiami
  • Kremlius skundžiasi „Vakarų informacinėmis atakomis“
  • „Agresijos indekse“ Lietuva užima tik 24 vietą

„Agresijos indeksas“ esą buvo apskaičiuotas sugretinant „neigiamų“ ir „neutralių“ publikacijų skaičių konkrečioje žiniasklaidos priemonėje.

Tarp aukščiausias vietas indekse užimančių žiniasklaidos priemonių – Vokietijos „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, jau minėtas „The New York Times“, „The Wall Street Journal“.

Taip pat – „The Guardian“, „The Financial Times“, BBC, Prancūzijos dienraščiai „Le Monde“ ir „Le Figaro“.

Tokią ataskaitą RISS paskelbė antrus metus iš eilės. Duomenys 2015 metais buvo analizuojami 60 valstybių, tarp jų – ir Lietuvoje.

Siutina rašiniai apie putinišką kleptokratiją

„Šia ataskaita siekiama vietos ir užsienio auditorijoms parodyti objektyvų informacinių procesų dinamikos vaizdą. Ji visų pirma skiriama politikams, politologams, sociologams, diplomatams“, – išdidžiai vardija ataskaitos autoriai.

Vis dėlto akivaizdu, kad nuo Kremliaus priklausomas RISS šia ataskaita nori įtikinti pačius rusus nevartoti neva labiausiai antirusiškų žiniasklaidos priemonių turinio.

O nedraugiškais Maskva laiko visus reportažus ir rašinius, kur skelbiama apie Rusijoje klestinčią korupciją ir – ypač – Vladimiro Putino šalyje sukurtą kleptokratinę piramidę.

Antai ir ketvirtadienį V.Putino ryšiais besidominčius žurnalistus Kremlius jau apkaltino bandymu destabilizuoti Rusiją. „Informacinės atakos“ rengimu Maskva apkaltino tarptautinį tiriamosios žurnalistikos centrą „International Consortium of Investigative Journalists“.

Primenamos Rusijai Vakarų taikomos ekonominės sankcijos, o V.Putinas, pasirodo, patiria „precedento neturintį informacinį psichologinį spaudimą“.

Kiek netikėta, kad ataskaitos autoriai nustatė, esą agresyviausiai ir blogiausiai apie Rusiją rašo Čekijos žiniasklaida. Panašu, kad atvirai V.Putinui simpatizuojančio Čekijos prezidento Milošo Zemano nuomonė šalies žurnalistams nerūpi.

Po Čekijos žengia Lenkija, Vokietija, Ukraina ir JAV. RISS tyrėjai jau ataskaitą pristatančiame tekste skundžiasi, kad prieš Rusiją 2015 metais buvo vykdomos informacinės kampanijos – dėl „nacionalinių interesų gynimo Ukrainoje“, dėl „Krymo klausimo“, dėl „antiteroristinės operacijos Sirijoje“.

Primintos ir Vakarų Rusijai taikomos ekonominės sankcijos, o V.Putinas, pasirodo, patiria „precedento neturintį informacinį psichologinį spaudimą“.

Ironiška, bet informacinį karą vadinamųjų trolių ir agentų pagalba aktyviai kariaujanti Rusija, RISS ekspertų tvirtinimu, susiduria su „į naują lygį kilstelėtomis informacinėmis atakomis“.

Teigiamas įvaizdis – tik Sirijoje ir Kuboje

Ataskaitoje pateikiamame publikacijų apie Rusiją agresyvumo žemėlapyje daugelis Vakarų valstybių pažymėtos oranžine spalva. Tai reiškia, kad jose apie Rusiją informuojama „labiau neigiamai“.

Tarp tokių valstybių – ir Lietuva bei kitos Baltijos šalys. Taip pat – Baltarusija. O štai „neutraliai“ apie Rusiją rašoma Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, daugelyje Pietų Amerikos valstybių.

„Labiau teigiamai“ Rusiją vertina tik Sirijos ir Kubos žiniasklaida – tiesa, spaudos laisvė šiose šalyse beveik neegzistuoja.

RISS/RISS ataskaita apie pasaulio žiniasklaidoje skelbiamą informaciją apie Rusiją
RISS/RISS ataskaita apie pasaulio žiniasklaidoje skelbiamą informaciją apie Rusiją

„Neigiamos tendencijos pastebėtos Muitų sąjungai priklausančiose Baltarusijoje ir Armėnijoje. Tačiau apskritai galime konstatuoti, kad 2014 metais fiksuotas didelis nedraugiškumo Rusijai lygis pernai sumažėjo“, – rašoma RISS ataskaitoje.

Tiesa, konkrečiame „nedraugiškiausios žiniasklaidos“ sąraše Lietuva atsidūrusi netikėtai žemai – 24 vietoje. Šalia – Saudo Arabija ir Libanas.

Kitaip tariant, RISS apskaičiavo, kad mūsų šalis apie Rusiją nerašo taip nepalankiai kaip Čekija (1 vieta), Austrija (6 vieta), Estija (9 vieta) ar Latvija (12 vieta).

RISS/RISS ataskaita apie pasaulio žiniasklaidoje skelbiamą informaciją apie Rusiją
RISS/RISS ataskaita apie pasaulio žiniasklaidoje skelbiamą informaciją apie Rusiją

Be to, teigiama, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vakarų šalių, pernai buvo kur kas mažiau neigiamų publikacijų apie Rusiją nei 2014-aisiais.

Vis dėlto privalu turėti omenyje tai, kad pernai bent jau popieriuje buvo pasiekti Minsko susitarimai ir Rytų Ukrainoje oficialiai stojo paliaubos.

Apie Rusijos agresiją apskritai buvo rašoma mažiau, bet tai dar nereiškia pripažinimo, kad požiūris į Kremliaus veiksmus pasikeitė.

Ataskaita – Kremliaus prevencinė priemonė

„RISS yra pagrindinis Kremliui palankus tyrimų centras. Galima sakyti, intelektualinis dabartinio režimo ramstis, suaugęs su Federaline saugumo tarnyba, Vyriausiąja žvalgybos valdyba“, – 15min teigė politikos apžvalgininkas Viktoras Denisenko.

Jis pastebi, kad Rusijoje pastaruoju metu prasidėjusi nauja informacinė ataka: „Tai jau buvo galima pastebėti per Vilniaus Rusijos forumą, kuriam Kremliaus žiniasklaida netikėtai skyrė daug dėmesio.“

„Aišku, Rusijos žiniasklaida nuolat kariauja, bet dabar matomas dar didesnis aktyvėjimas“, – sakė V.Denisenko.

Jis pokyčius sieja su Rusijoje besitęsiančia ekonomine krize ir vis neaugančiomis naftos kainomis.

„Akivaizdu, kad Kremlius jaučia spaudimą. Ir nors šalyje tikima propaganda, problemas Rusijos žmonės jau mato iš arti ir pradeda abejoti. Klausimai užduodami iš pradžių sau, o tada – ir valdžiai. Galbūt Kremlius bijo.

Todėl tokia ataskaita gali būti savotiškas atsakomasis veiksmas, prevencinė priemonė. Visus veiksmus bandoma paaiškinti savaip.

Visas pasaulis pripažįsta, kad ne Vakarai, o Rusija kariauja informacinį karą. O rusai dabar sako, kad tai prieš Rusiją vykdomos informacinės atakos“, – 15min aiškino V.Denisenko.

V.Denisenko: „Nors Rusijoje tikima propaganda, problemas žmonės jau mato iš arti ir pradeda abejoti. Klausimai užduodami iš pradžių sau, o tada – ir valdžiai.“

Kokią Lietuvos žiniasklaidą tyrė?

Tuo metu Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete propagandą nagrinėjantis docentas daktaras Mantas Martišius teigė: „Rusams tiesiog vardijama, kokios žiniasklaidos geriau nevartoti, nes supuvę Vakarai skriaudžia mūsų valstybę.“

Vis dėlto ekspertas mano, kad pagrindinis tokios ataskaitos tikslas kitoks. Esą kone tiesiogiai kreipiamasi į biudžeto pinigus skirstantį Kremlių.

„Propagandininkai tarsi rodo: štai šalys, kuriose Rusijos veiksmai ir pozicijos pateikiamos blogame fone. Matot, kas darosi! Reikia pagerinti darbą. O jei visi prieš, reikia daugiau pinigų“, – tvirtino M.Martišius.

Anot specialisto, vien tokio tyrimo egzistavimas dar kartą parodo, kad Kremliuje žiniasklaida suprantama ne kaip visuomenės interesus ginantis sarginis šuo ar ketvirtoji valdžia, o kaip informacinio karo įrankis.

„Yra karinis jūrų laivynas, karinės oro pajėgos, sausumos kariuomenė. O Rusijoje yra ir karinės žiniasklaidos pajėgos“, – sakė M.Martišius.

Fakto, kad Lietuva pagal tariamą antirusiškumą sudarytame sąraše atsidūrė tik 24 vietoje ir smarkiai atsiliko nuo Latvijos bei Estijos, propagandos specialistas siūlo nesureikšminti.

„Man kiltų klausimų dėl Čekijos – negi ji tikrai tokia svarbi? Tačiau į sąrašo viršų akivaizdžiai prastumtos valstybės, kuriose Rusija turi vilčių paveikti informacinę erdvę.

Kad Lietuva sąraše taip žemai, gali liudyti, jog Kremliaus propagandos strategai jau yra praradę viltį paveikti mūsų šalies informacinį lauką“, – svarstė M.Martišius.

Kita vertus, RISS ataskaitos autoriai nenurodo, kokią Lietuvos žiniasklaidą tyrė. Mat jei buvo nagrinėjami Maskvai palankią informaciją skelbiantys labai mažą auditoriją pasiekiantys portalai – ekspertai.eu, ldiena.lt, sarmatas.lt ir kiti, duomenys galėjo išsikreipti.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min