-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ar Maskva apskritai turi kokį nors planą dėl Baltarusijos?

Formaliai lyg ir viskas tvarkinga – Vladimiras Putinas viešai palaiko Aliaksandrą Lukašenką, į Minską yra atvykę RT propagandistai, paruoštas į pagalbą galintis atvykti teisėsaugos pajėgų rezervas, skiriama ir nauja paskola. Tačiau „Meduza“ kalbinti analitikai mano, kad net Rusijos ir Baltarusijos lyderių susitikimas Sočyje neparodė, kokia konkrečiai šiuo metu yra Kremliaus politika kaimyninės šalies, kurioje toliau vilnija protestai, atžvilgiu.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / „Scanpix“/ITAR-TASS nuotr.

Portalas jau praėjus kiek laiko nuo iš esmės jokio viešo postūmio krizėje nesukėlusio V.Putino ir A.Lukašenkos susitikimo klausia: ar Maskva vis dar laiko palankiu scenarijumi Sąjunginės valstybės integracijos skubinimą?

Taip pat: ko vis dėlto mainais tikisi Minskas? Kaip pastebi „Meduza“, protestai prieš A.Lukašenką Kremlių užklupo netikėtai – taip nelauktai, kad esą iki šiol nėra aiškaus plano Baltarusijai.

Parlamentinės respublikos link

Kaip jau rašyta, konkrečių naujienų iš V.Putino ir A.Lukašenkos susitikimo beveik nebuvo – galbūt išskyrus tai, kad Rusijos prezidentas pirmą kartą viešai parėmė režimo Minske ketinimus įvykdyti konstitucinę reformą.

Aišku, A.Lukašenka apie tokius pokyčius kalbėjo dar prieš rinkimus – tiesa, nors tikino, kad reformą reikėtų įvykdyti per dvejus metus, jis neaiškino, kas konkrečiai turėtų pasikeisti.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas

„Man buvo pasiūlyti keli variantai. Jie nėra geri. Žmonės tiesiog bijo imtis rimtesnių Konstitucijos pokyčių“, – birželio pabaigoje teigė A.Lukašenka, per kurio 26 valdymo metus pagrindinis Baltarusijos teisinis dokumentas keitėsi du kartus ir ženkliai išplėtė prezidento galias.

Įmanoma paruošti dalyvavimui rinkimuose prorusišką kandidatą, kuris taip pat būtų priimtinas Vakarams.

Naujų duomenų apie konstitucinę reformą – išskyrus patį ketinimą – nėra ir dabar. Remiantis pranešimu, išplatintu po prezidentų susitikimo, apie reformos kryptį jie nekalbėjo.

O prieš kelias dienas „Meduza“ šaltinis tvirtino, kad Kremlius nusiteikęs pamažu išstumti A.Lukašenką iš Baltarusijos prezidento posto – esą pirmiausia įvyktų būtent konstitucinė reforma, o tada būtų surengti pirmalaikiai rinkimai.

„Per šį laiką bus įmanoma paruošti dalyvavimui rinkimuose prorusišką kandidatą, kuris taip pat būtų priimtinas Vakarams“, – teigė portalo šaltinis.

Tuo pat metu esą Maskvoje planuojama pasiekti, kad Baltarusija pajudėtų parlamentinės respublikos modelio link – būtų stiprinamas Nacionalinės Asamblėjos vaidmuo.

Portalas RBC jau skelbė, kad pats Minskas pasiūlė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai panašų variantą, o pastarasis esą tinka Kremliui. Būtų sumažintos prezidento ir padidintos parlamento galios, o visa reforma turėtų būti įvykdyta iki 2022 metų.

Anot RBC, apie tokią pirmalaikių prezidento ir parlamento rinkimų galimybę dar rugsėjo 3 dieną kalbėjosi ir Rusijos bei Baltarusijos užsienio reikalų ministrai, atitinkamai Sergejus Lavrovas ir Vladzimiras Makėjus, kurie buvo susitikę Maskvoje.

„Niekas nieko nekoordinuoja“

Vis dėlto „Meduza“ šaltinis pabrėžė kad aiškių planų Baltarusijai Kremlius neturi. Esą yra keli scenarijai – pagal agresyviausią ir neįtikimiausią Baltarusija taptų Rusijos Federacijos dalimi, o pagal švelnesnį vyktų ekonominė integracija.

Šiuo atveju Maskvai svarbu, kad daugelis rusų nenori radikalių žingsnių dvišaliuose santykiuose su Baltarusija. Jurijaus Levados sociologinio centro tyrimas parodė, kad tik 13 proc. apklaustųjų pasisako už Baltarusijos ir Rusijos susijungimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Be to, manoma, kad protestai prieš A.Lukašenką Kremlių „užklupo nepasiruošusį“. Ir dėl to pirmosiomis demonstracijų dienomis Rusijos pareigūnai nereiškė tvirtos paramos Baltarusijos autokratui – nebuvo aišku, ar jis išsilaikys, ar ne.

Maskva nepasitiki A.Lukašenka, bet negali leisti precedento – opozicijos atėjimo į valdžią po protestų gatvėse.

Dar vienas „Meduza“ šaltinis patvirtina: „Iš pradžių Kremlius blaškėsi, bet kai Lukašenka atsilaikė, buvo nutarta, kad jį reikia remti.“

Esą Rusijos valdžia baiminasi, kad tai, kas vyksta Baltarusijoje, gali pasikartoti ir Rusijoje. Taip, Maskva nepasitiki A.Lukašenka, bet negali leisti precedento – opozicijos atėjimo į valdžią po protestų gatvėse.

„Putinas, Vaino, Kozakas, Kirijenka – visi jie tvirtai tiki, kad Lukašenka laimėjo rinkimus ir kad šią pergalę iš jo atimti bei atplėšti Baltarusiją nuo Rusijos nori visokie priešai Europoje. Jie veikia šioje paradigmoje“, – teigė šaltinis.

„Meduza“ pašnekovo teigimu, Kremliuje nėra suformuotas veiksmų planas Baltarusijai: „Visi įsijungę – prezidento patarėjas Dmitrijus Kozakas, Užsienio reikalų ministerija, ekonomikos viceministras Michailas Babičius, sąjunginės valstybės sekretorius Grigorijus Rapota.“

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Putinas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Putinas

„Visi veikia sava kryptimi. Tai būdinga Putino struktūrai – proceso niekas nekontroliuoja, visi veikia pagal savo programą, visi žino, ką turi daryti, niekas nieko nekoordinuoja.

Visi eina pas prezidentą, ir jis pats, niekam nieko nesakydamas, gali sugalvoti kokią nors specialiąją operaciją“, – pridūrė šaltinis.

Silpnas ir nepatikimas partneris

Kol kas paramos Minskui ženklų vis dėlto trūksta – tiesa, bent jau garantijų siekiama. Pavyzdžiui, rugsėjo 16-ąją į Minską atvykęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu bent jau oficialiai kalbėjosi tik apie bendras karines pratybas ir naujus ginklus Baltarusijai.

Bet „Meduza“ pastebi, kad S.Šoigu negalėjo nekalbėti apie Baltarusijoje esančius du Rusijos gynybos sistemoms svarbius objektus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Šoigu
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Šoigu

Pirmasis – Volgos radiolokacijos stotis Bresto regione, kurios paskirtis – perspėti Rusiją apie potencialią ataką raketomis. Ši stotis stebi ir Vakarų Europos teritoriją, ir NATO povandeninių laivų patruliavimo rajonus Atlanto vandenyno šiaurėje bei Norvegijos jūroje.

Antrasis objektas – Vileikos mieste nuo 1964 metų veikiantis 43-asis komunikacijų centras, kuris užtikrina ryšį tarp Rusijos karinių jūrų pajėgų štabo ir įvairiuose vandenynuose budinčių atominių povandeninių laivų.

Rusija šiais objektais naudojasi nemokamai, o praėjusių metų pabaigoje A.Lukašenka lyg tyčia pareiškė, kad jie Minskui daug kainuoja, ir pridūrė: „O Rusijai jie kritiškai svarbūs. <...> Jei jie norėtų objektus pasistatyti, pavyzdžiui, prie Smolensko, įsivaizduokite, kiek daug pinigų reikėtų.“

Kremlius jau nudegė besąlygiškai remdamas buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Bet daugiau – nieko. Minske viešėjo ir Rusijos premjeras Michailas Mišustinas, ten atsivežęs senus abiejų šalių ekonominės integracijos juodraščius, bet namo sugrįžęs be jokių konkrečių rezultatų.

Iš to susitikimo visi įsiminė tik A.Lukašenkos žodžius apie neva perimtą vakariečių pokalbį apie Aleksejaus Navalno apnuodijimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailas Mišustinas ir Aliaksandras Lukašenka
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Michailas Mišustinas ir Aliaksandras Lukašenka

Tiesa, dar rugpjūčio pabaigoje V.Putinas ir A.Lukašenka susitarė dėl rusiškos vakcinos nuo koronaviruso tiekimo Baltarusijai – aišku, jos patikimumu abejojama.

Anot daugelio analitikų, Rusija A.Lukašenką laiko būtinu, bet nepatogiu partneriu. O dabar, kaip teigia nepriklausomas baltarusių politologas Artiomas Šraibmanas, „dar ir labai silpnu“ – tai esą svarbu, nes Kremlius jau nudegė besąlygiškai remdamas buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių.

„Lukašenka sugebėjo suvaldyti protestus ir perimti iniciatyvą, bet tai negarantuoja, kad jis išbus poste iki kitų rinkimų. Todėl skirti jam pinigų ar jį remti reikėtų atsižvelgiant į galimybę, kad jis paramos negrąžins, o pažadų neišpildys.

Kremliui naudingas kontroliuojamo valdžios perdavimo scenarijus, pagal kurį galios struktūra būtų ne tokia vertikali“, – svarstė A.Šraibmanas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius