H.G.Maasenas teigė, kad žvalgybos tarnybos baiminasi, jog „Rusija gali pradėti su Bundestago rinkimais susijusią dezinformacijos kampaniją“.
Jo nuomone, tokiu atveju Maskva „galėtų įvykdyti kibernetinę ataką“.
BfV direktorius tikino, kad jo pavaldiniams „beveik neįmanoma surinkti teismams reikalingų įrodymų, jog ankstesnes į Bundestagą nukreiptas kibernetines atakas įvykdė Rusija“.
H.G.Maasenas pridūrė, kad BfV mano, jog kibernetinė ataka prieš rinkimus yra „labai tikėtina“. „Rusijos žvalgybos tarnybų veikla Vokietijoje vis dar aktyvi“, – tikino BfV direktorius.
Tą pačią dieną laikraštyje „Welt am Sonntag“ pasirodė interviu su Michailu Chodorkovskiu. Buvęs koncerno „Jukos“ vadovas sakė manąs, kad Rusijos vyriausybė siekia destabilizuoti besiruošiančių rinkimams šalių vidinę padėtį.
M.Chodorkovskio teigimu, Kremlius gali paveikti rinkimų rezultatus pasitelkdamas dezinformaciją, korupciją, provokacijas, žmogžudystes ir terorizmą. „Kaip toli Kremlius nueis Vokietijoje, sunku pasakyti“, – teigė M.Chodorkovskis.
Maskva tokius kaltinimus neigia. Rugpjūčio 30 dieną lankydamasis Katare Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Vokietijos žvalgyba nepateikė nė vieno fakto, įrodančio Maskvos bandymą paveikti Bundestago rinkimų kampaniją.
Imunitetas melagingai informacijai
Heinricho Böllo fondo Europos Sąjungos (ES) ir Šiaurės Amerikos departamento vadovas Sergejus Lagodinskis priminė, kad 2015-ųjų balandį ir gegužę iš Vokietijos parlamento internetinės platformos buvo pavogti elektroniniai laiškai.
„Tada buvo pavogta 16 gigabaitų duomenų. Kol kas ši informacija niekur nepasirodė, todėl vokiečiai, sulaikę kvėpavimą, laukia, ar šie laiškai bus paviešinti dabar, prieš rinkimus į Bundestagą“, – „Golos Ameriki“ teigė S.Lagodinskis.
Ekspertas H.G.Maaseno interviu vertina kaip įspėjimą atitinkamoms tarnyboms, vokiečių rinkėjams ir žiniasklaidai. Be to, apie programišių atakas ir informacijos vagystę Sočyje susitikusi su Vladimiru Putinu kalbėjo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
„Tai – prevencinė priemonė, skirta sustiprinti visuomenės imunitetą galimam melagingos informacijos paskleidimui. Svarbu ir tai, kaip žiniasklaidos priemonės reaguotų į tokią informaciją.
S.Lagodinskis: „Tai – prevencinė priemonė, skirta sustiprinti visuomenės imunitetą galimam melagingos informacijos paskleidimui. Svarbu ir tai, kaip žiniasklaidos priemonės reaguotų į tokią informaciją.“
Pavyzdžiui, Prancūzijos žiniasklaida atsisakė viešinti pavogtus duomenis teigdama, kad tokią informaciją turi pakartotinai patikrinti“, – pastebėjo S.Lagodinskis. Jo žiniomis, panašiai turėtų pasielgti Vokietijos žiniasklaidos priemonės.
Kol kas nėra aišku, ar Maskva ryšis paviešinti pavogtus duomenis, tačiau Kremlius įtaką rinkimams bando daryti jau dabar. S.Lagodinskio teigimu, paveikiami ne tik išeiviai iš buvusios Sovietų Sąjungos (SS), kurie aktyviai seka rusišką žiniasklaidą ir vokiškas žiniasklaidos priemones rusų kalba.
„Tikslinei auditorijai priklauso ir nepatenkinti savo padėtimi vokiečiai. Jie sulaukia savo nuomonės patvirtinimo ne iš laikraščių rusų kalba, o „Russia Today“ „Sputnik“ ir panašių žiniasklaidos priemonių.
Jų siužetai ir komentarai ne tik transliuojami eteryje, bet ir atkartojami socialiniuose tinkluose, jais naudojasi „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), „Pegida“ ir kiti judėjimai. Mano požiūriu, Rusijos žiniasklaida deda maksimalias pastangas tam, kad tokia informacija įtikintų vokiečius“, – pabrėžė S.Lagodinskis.
Donbaso programišiai
Politologas Aleksandras Morozovas abejoja, kad Bundestago rinkimuose Maskva gali pasiekti norimą rezultatą. Daugiausia todėl, kad nė vienas iš didžiųjų partijų lyderių nesimpatizuoja Rusijos prezidentui.
Kremliaus vadovo santykiai su Vokietijos kanclere Angela Merkel buvo šalti nuo pat jos atėjimo į valdžią. O Socialdemokratų partijos lyderis Martinas Schulzas laikomas dar aršesniu Kremliaus kritiku.
„Todėl Rusijos kišimosi į Vokietijos rinkimus perspektyvos yra kur kas mažesnės, nei bandymo paveikti JAV ar Prancūzijos rinkimus. Tiek JAV, tiek Prancūzijos rinkimų išvakarėse visuomenė buvo kur kas labiau susiskaldžiusi: JAV rusai veikė prieš Hillary Clinton, o Prancūzijoje palaikė Marine Le Pen.
A.Morozovas: „Todėl Rusijos kišimosi į Vokietijos rinkimus perspektyvos yra kur kas mažesnės, nei bandymo paveikti JAV ar Prancūzijos rinkimus. Tiek JAV, tiek Prancūzijos rinkimų išvakarėse visuomenė buvo kur kas labiau susiskaldžius.“
Tačiau Vokietijos situacija kitokia. Šiuo metu visuomenė nėra stipriai susiskaldžiusi, todėl Kremliui tokia padėtis nėra labai patogi“, – teigė A.Morozovas.
Ekspertas pusantrų metų dirbo Bonoje, todėl yra iš vidaus susipažinęs su situacija Vokietijoje.
„Dar prieš porą metų atrodė, kad Kremlius gali statyti už „Alternatyvą Vokietijai“ – partiją, kuri iškilo pasinaudojusi migracijos temos banga. Prieš dvejus metus partiją palaikė 14 proc. rinkėjų, dabar – 7 proc. ar net mažiau. Akivaizdu, kad AfD praranda pozicijas“, – pabrėžė A.Morozovas.
Kalbėdamas apie spaudoje pasirodžiusį BfV įspėjimą politologas primena, kad prieš metus Bundestagas liepė tarnybai nustatyti, kiek tikėtinas Rusijos kišimasis į Vokietijos parlamento rinkimus.
„Todėl Vokietijos žvalgyba paprasčiausiai praneša apie atliktą darbą“, – teigia A.Morozovas. Jo nuomone, Vokietijos specialiosios tarnybos nesitiki šiurkštaus kišimosi į rinkimus ar rinkimų kampaniją taip, kaip įvyko JAV. Tuomet rusų programišiai įsilaužė į Demokratų partijos serverius.
Eksperto nuomone, dėmesį reikėtų atkreipti į rusų tinklaraštininkus, programišius ir internetinius trolius, kurie veikia be jokių instrukcijų.
A.Morozovas: „Atsirado daug socialinių tinklų partizanų, kurie, vadovaudamiesi savo „patriotiniais“, o tiksliau – prokremliškais įsitikinimais, yra pasiryžę vykdyti kibernetines atakas.“
„Atsirado daug socialinių tinklų partizanų, kurie, vadovaudamiesi savo „patriotiniais“, o tiksliau – prokremliškais įsitikinimais, yra pasiryžę vykdyti kibernetines atakas.
Išskirti jų iš Vokietijos informacinio lauko negalima. Todėl, kad dabar atsirado daug vadinamųjų „Donbaso programišių“, kurie prisidėjo prie „Donbaso rašytojų“, „Donbaso roko muzikantų“, „Donbaso kinematografų“. Ir visi jie palaiko bet kokį santykių paaštrėjimą ar kovą su Europa“, – mano A.Morozovas.
Jis spėja, kad tokie nesisteminiai interneto veikėjai gali bandyti įgyvendinti iniciatyvas, skirtas pakenkti Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos ir Socialdemokratų partijos rezultatams bei į Bundestagą „prastumti“ keletą V.Putiną palaikančių politikų.
