Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gruodžio 13d. 20:59

Ar Rusija tikrai ruošiasi surengti galingą invaziją į Ukrainą?

Rusijos karinis transportas per pratybas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr. / Rusijos karinis transportas per pratybas

Pastarosiomis dienomis pasipylė pranešimai, kad Rusija telkia dideles karines pajėgas pasienyje su Ukraina ir ruošiasi surengti plataus masto invaziją į šią šalį. Tokių perspėjimų – nepasitvirtinusių – būta jau anksčiau, ir nepanašu, kad jie šį kartą būtų pagrįsti, rašo „bne Intellinews“ vyriausiasis redaktorius, Rytų Europos ekspertas Benas Arisas.

Jis atkreipė dėmesį į socialiniuose tinkluose pastaruoju metu, po įvykių Kerčės sąsiauryje, kur agresiją panaudojusi Rusija perėmė tris ukrainiečių karo laivus ir sulaikė jūreivius, plintančius vaizdus iš naujos rusų karinės bazės Šachtų Kamensko priemiesčiuose Rostovo srityje.

Ši sritis ribojasi su Ukraina, tad nuotraukos esą įrodo, kad Rusija telkia pajėgas pasienyje ir ruošiasi pulti Ukrainą. Žinoma, ne pirmą kartą – 2014-aisiais buvo aneksuotas Krymas, o per sieną į Donbasą pasiųsti kariai ir tankai.

Tačiau bent jau šimtų tankų nuotrauka iš „Google Earth“ iš tikrųjų buvo padaryta dar gerokai prieš Kerčės įvykius – spalio 13-ąją.

Vadinasi, iki rusų ir ukrainiečių laivų susidūrimo prie Kerčės buvo likęs daugiau nei mėnuo. Be to, Rostove jau sninga, o nuotraukoje jokio sniego nematyti.

Rusijai neapsimoka pulti

B.Aris teigia kaip anksčiau, taip ir dabar nemanantis, kad Rusija apskritai kada nors ryžtųsi didelei invazijai į Ukrainą, nors, žinoma, skaitosi ir Donbasas bei Krymas. Dar mažiau galimybių, kad kariniai veiksmai būtų pradėti būtent dabar.

„Yra daug priežasčių laikytis tokios nuomonės, ir argumentų prieš invaziją pastaruoju metu buvo išsakyta daug“, – rašo ekspertas.

Pavyzdžiui, realybė tokia, kad dabar – žiema, o žiemą pradėti karą Rytų Europoje nėra protinga. Be to, invazija į Ukrainą reikštų naujas, gerokai rimtesnes tarptautines sankcijas Rusijai.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ukrainos karių buitis priešakinėse pozicijose
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ukrainos karių buitis priešakinėse pozicijose

Maskva jų tikrai nenori – juk Kremlius daro viską, kad ES ir JAV panaikintų net dabartines sankcijas, kurios yra gana švelnios. Anot B.Ariso, „reikia pripažinti, kad europiečių valia išlaikyti sankcijas akivaizdžiai silpnėja“.

B.Arisas: „Rusija suvokia, kiek daug kainuotų Ukrainos atstatymas po invazijos ir karinio konflikto – biudžetą kankina vien Krymo aneksija.“

„Atakos atveju JAV staigiai padidintų karinę paramą Ukrainai letaline ginkluote ir taip žaibiškai būtų eskaluotas konfliktas. Invazija galbūt net reikštų karinį JAV/NATO/ES atsaką, nors tai ir menkai tikėtina“, – teigia B.Arisas.

Pasak analitiko, Rusija negali sau leisti didelių žmogiškųjų ir ekonominių nuostolių – tai daug kainuotų ir vidaus politikos prasme. Negana to, užimti Ukrainą pavyktų greitai, bet partizaniniame kare Maskva kentėtų skaudžiai.

„Vietiniai nebūtų ramūs – jie revoliucijomis nuvertė jau du prezidentus. Galiausiai Rusija suvokia, kiek daug kainuotų Ukrainos atstatymas po invazijos ir karinio konflikto – biudžetą kankina vien Krymo aneksija“, – tvirtina B.Arisas.

Rezervo mobilizacija neskelbiama

Jo teigimu, visi šie pastebėjimai diskutuotini, bet faktas toks, kad invazijos scenarijus Rusijai neturėtų būti patrauklus. Negana to, įsigilinus į detales aiškėja, kad puolimo iš tikrųjų nesitiki ir pačios Ukrainos valdžia, rašo Niujorke įsikūrusio Rytų-Vakarų instituto analitikai.

Antai karo padėtis dešimtyje su Rusija besiribojančių Ukrainos regionų buvo paskelbta dar lapkričio 25-ąją, tačiau karinių pajėgų judėjimas juose nefiksuojamas – kitaip tariant, regionai nėra ruošiami invazijai.

Ypač svarbu ir tai, kad Ukrainos prezidento Petro Porošenkos įsake dėl karo padėties rašoma, jog „pasiūlymas mobilizuoti rezervą buvo atmestas“.

„Sputnik“ nuotr./Petro Porošenka
„Sputnik“ nuotr./Petro Porošenka

O tai, anot analitikų Tadeuszo Iwanskio, Slawomiro Matuszako ir Piotro Zochowskio, rodo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nemano, jog Rusija artimiausioje ateityje planuoja plataus masto karinius veiksmus.

Ukraina pašaukė dalį rezervistų, tačiau P.Porošenka pats pabrėžė, kad masinė mobilizacija neplanuojama.

Instituto ekspertų nuomonę paremia ir kitų apžvalgininkų komentarai. Ukrainietis karybos ekspertas Ivanas Aparšynas pareiškė: „Ministrų kabinetas tik pritarė karo padėčiai – jokios oficialios rezoliucijos dėl veiksmų nėra.“

Nėra ir sprendimo investuoti į šalies gynybą ar ją sustiprinti, taip pat nesiimama priemonių, kuriomis Ukrainos ekonomika būtų privesta suktis karo ritmu.

Taip, Ukraina pašaukė dalį rezervistų, tačiau P.Porošenka pats pabrėžė, kad masinė mobilizacija neplanuojama.

Apie pavojų skelbė jau ne kartą

P.Porošenką, kuris ruošiasi prezidento rinkimams, opozicionierius, kovą su korupcija skelbiantis Aukščiausiosios Rados deputatas Serhijus Leščenka jau anksčiau apkaltino žaidžiant pagal „uodega vizgina šunį“ principą. Dabar kiti mano, kad prezidentas be reikalo gąsdina šalį.

„Parlamento sprendimas pritarti karo padėčiai buvo visiškai politinis. Niekas neketina nieko keisti valdžios ir žmonių gyvenime, ypač miestuose, – teigia konsultacijų bendrovės „Concorde Capital“ analitikas Zenonas Zawada. – Porošenkai pavojinga politikuoti tokia rimta tema kaip karo padėtis.

Jei nebus imamasi atitinkamų veiksmų, kils rizika, kad visuomenė pradės rimtai nebevertinti Rusijos keliamos karinės grėsmės ir nebus pasiruošusi atvejui, kai karo padėtis bus tikrai reikalinga.

Tam tikra prasme Porošenkos bandymas sutelkti rinkėjus prieš prezidento rinkimus kitų metų kovą gali jam ir pakenkti, jei paaiškės, kad jis manipuliuoja karu siekdamas politinių tikslų.“

Z.Zawada: „Parlamento sprendimas pritarti karo padėčiai buvo visiškai politinis. Niekas neketina nieko keisti valdžios ir žmonių gyvenime, ypač miestuose. Porošenkai pavojinga politikuoti tokia rimta tema kaip karo padėtis.“

Aišku, visa tai jokiu būdu negali tapti pateisinimu agresyviam Rusijos elgesiui. Rusija agresyviai perėmė tris ukrainiečių karo laivus, žinoma, prieš tai aneksavo Krymą ir toliau remia Donbaso separatistus, kuriems yra atsiuntę tankų ir artilerijos pabūklų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Separatistai Rytų Ukrainoje
AFP/„Scanpix“ nuotr./Separatistai Rytų Ukrainoje

Taip pat iš esmės blokuojama Azovo jūra, kurios pakrantėje įsikūrę Ukrainos eksportui svarbūs Mariupolio ir Berdiansko uostamiesčiai. Praėjusią savaitę leidimo praplaukti Kerčės sąsiauriu laukė net 106 ukrainiečių laivai.

„Tačiau Rusijos agresija Ukrainoje nesikerta su galimybe, kad Porošenka bando gauti sau politinės naudos iš susidariusios įtampos. Jei yra būtent taip, jis žaidžia su ugnimi“, – mano B.Arisas.

Kas dėl Rusijos tankų nuotraukų, esą liudijančių apie neišvengiamą invaziją, tokių vaizdų netrūko 2014-aisiais, jau po intervencijos Donbase – tačiau didelė invazija taip ir neįvyko.

Bent Londone investuotojai, regis, suvokia, kad Ukraina it Mikė melagėlis anksčiau jau ne kartą skelbė apie netikrą pavojų.

Vienas investicinis bankininkas, jau daug metų analizuojantis aplinką Rytų Europoje, savo klientams praėjusią savaitę parašė: „Kadangi „Daily Mail“ parašė, kad prie sienos su Ukraina išrikiuoti tankai, tai turi būti tiesa...

Palydovinius vaizdus išplatino ukrainiečiai, kuriems, žinoma, naudingi tokie aliarmai. Rusija, aišku, skelbia neigimus. Šiuo metu Rusijai būtų beprotiška be pagrindo veržtis į Ukrainą.

Konflikto eskalavimo rizika yra, bet šiuo metu ji nėra padidėjusi. Siūlau nesijaudinti.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min