Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 26d. 23:01

Ar Rusijos ir Kinijos draugystė atspari koronavirusui?

Suifenchės mieste dezinfekuojamos patalpos
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Suifenchės mieste dezinfekuojamos patalpos

Vien tai, kad iš Rusijos į Kiniją vis atkeliauja naujų koronaviruso atvejų, nesugadins esą pragmatiškumu paremtų šių dviejų šalių santykių, rašo Maskvos Carnegie centro analitikas Ivanas Zuenka. Esą Pekiną labiau nuvilia antikiniška retorika JAV Baltuosiuose rūmuose, o ne Maskvos nesugebėjimas sustabdyti COVID-19 plitimo.

Jau kelis mėnesius skamba prognozės, kad naujojo koronaviruso pandemija sukels problemų Rusijos ir Kinijos santykiuose. Kaip pastebi I.Zuenka, tokie spėjimai nėra visiškai nepagrįsti.

Juk Rusija dėl viruso vienašališkai uždarė šalies sieną su Kinija dar sausio pabaigoje – viena pirmųjų pasaulyje.

Dabar situacija apsivertusi aukštyn kojomis. Jau būtent į Rusijos į Kiniją atkeliauja daug naujų koronaviruso atvejų – pats Pekinas protrūkį suvaldęs.

Kinija turi naują Uhaną – šiaurėje

Kinijos Heilongdziango provincija, kuri ribojasi su Rusija, pagal patvirtintų – ir importuotų – užsikrėtimų skaičių jau aplenkė Šanchajų, o naujasis židinys – pasienio Suifenchės miestas. Už kelių kilometrų – jau Rusijos Primorsko kraštas.

Suifenchė jau vadinama „šiaurės Uhanu“, nes ten taikomas griežtas karantinas, o patvirtintų užsikrėtimų koncentracija bene didžiausia visoje Kinijoje.

Nors Maskva to baiminosi, sausį virusas iš Kinijos į Rusiją sausumos siena neatkeliavo. Sieną su Kinija Rusija uždarė sausio 30-ąją, ir tik po to Rusijoje buvo patvirtintos pirmosios dvi infekcijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ir Kinijos pasienis Suifenchėje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos ir Kinijos pasienis Suifenchėje

Abu pacientai buvo Kinijos piliečiai, bet jie greitai pasveiko, o virusas toliau po Rusiją neišplito, – dar ir dėl to, kad vasario 1-ąją daugelis skrydžių tarp Rusijos ir Kinijos miestų buvo sustabdyti.

Tuo tarpu sienų su Europos šalimis Maskva uždaryti neskubėjo, ir dabar teigiama, kad būtent tai nulėmė didžiulį koronaviruso protrūkį Rusijoje.

Pirmieji užsikrėtimai rusams, kurie grįžo į šalį iš Italijos, buvo patvirtinti kovo 2-ąją, bet Rusija užsieniečiams kelius į valstybę užkirto tik kovo 18 dieną. Skrydžiai į Europą ir iš jos buvo nutraukti tik kovo 27-ąją.

Nuo Azijos užsidarė iškart

Būtent taip, iš Europos į Rusiją Rytų kryptimi, keliavo naujasis koronavirusas, galiausiai pasiekęs Tolimuosius Rytus.

Kovo 20 dieną buvo užfiksuoti trys atvejai Chabarovsko regione – vėlgi, visi trys asmenys buvo neseniai sugrįžę iš Italijos. Gegužės pradžioje Rusijoje jau buvo patvirtinta daugiau infekcijų nei Kinijoje.

Sienų su Europos šalimis Maskva uždaryti neskubėjo, ir dabar teigiama, kad būtent tai nulėmė didžiulį koronaviruso protrūkį Rusijoje.

Kaip rašo I.Zuenka, Rusija susisiekimo su Europa apriboti neskubėjo, kad didžioji dalis šalies visuomenės iš tiesų laikosi gana vakarietiško požiūrio.

„Taip mąsto ir elitas. Nors retorika patriotiška ir antivakarietiška, daugelis elito narių glaudžiai susiję su Europa į Šiaurės Ameriką. Nieko nepakeitė net Maskvos 2014 metais paskelbtas posūkis į Rytus“, – rašo analitikas.

Vis labiau spaudžiama krizės, Rusija stengėsi iki paskutinės minutės išlaikyti ryšius su Europa, nors nuo Azijos užsidarė iš karto ir be platesnių paaiškinimų.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Eilės Rusijos ir Kinijos pasienyje
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Eilės Rusijos ir Kinijos pasienyje

O tada, kai krizė Rusijoje jau ėmė gąsdinti labiau nei padėtis Kinijoje, kinai, gyvenantys Rusijoje, ėmė plūsti namo – būtent per Rusijos Tolimuosius Rytus. Netrukus Suifenchėje susikaupė beveik 400 patvirtintų užsikrėtimų koronavirusu.

Kinijos pareigūnai tikrino visus, kurie atvyko per Vladivostoką. Visi jie taip pat atsidūrė privalomame 28 dienų trukmės karantine, o balandžio 7-ąją kinai dar ir uždarė Suifenchės pasienio perėją. Dar po šešių dienų Kinija uždarė visą sieną su Rusija.

Nematyti ksenofobijos apraiškų

Tad ką tokia vienašališkų sprendimų karuselė gali reikšti Kinijos ir Rusijos santykiams? Anot I.Zuenkos, nieko baisaus neįvyks.

Esą Kiniją Rusijos link kaip tik artina antikiniška retorika, sklindanti iš Vašingtono. Be to, toliau nekyla naftos kainos, tad Rusija vis labiau priklausoma nuo vartojimo Kinijoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas, Xi Jinpingas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas, Xi Jinpingas

„Be to, kalbama, kad Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas stengiasi kuo greičiau patys pasikalbėti, kai tik iškyla grėsmė dvišalių santykių darnai“, – rašo apžvalgininkas, atkreipiantis dėmesį, kad abu prezidentai nuo sausio 31-osios tiesiogiai bendravo jau tris kartus.

Galbūt galėjo kilti problemų tik dėl to, kad Kinija atsisakė perduoti Rusijai naujojo koronaviruso genetinį kodą dar vasario pradžioje – esą buvo galima anksčiau pradėti kurti vakciną.

„Bet visais kitais atžvilgiais kaip tik laikomasi nuosaikiai ir ramiai. Negana to, pasienio zonoje nematyti jokios ksenofobijos – nei kinų Rusijoje, nei rusų Kinijoje atžvilgiu“, – pastebi I.Zuenka.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

01:46
10:38
01:30

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Šaltibarščiai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min