Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar „WikiLeaks“ – priedanga Rusijos žvalgybai?

Julianas Assange‘as
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr. / Julianas Assange‘as
Šaltinis: 15min
3
Skaitysiu vėliau
A A

Apie galimus Rusijos žvalgybos tarnybų pėdsakus vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ veikloje kalbama jau senokai. Tokios versijos šalininkai dabar dar labiau sujudę – Juliano Assange'o organizacijai paviešinus JAV Demokratų nacionalinio komiteto elektroninius laiškus aiškėja, kad „WikiLeaks“ ir Maskvos interesai įtartinai sutampa.

Demokratų partijos vadovybė mano, kad faktas, jog elektroniniai laiškai ir jų turinys paviešinamas suvažiavimo Filadelfijoje išvakarėse, toli gražu ne sutapimas.

Akivaizdu, kad skandalas kenkia Hillary Clinton, kurios laukia nelengva kova su Respublikonų partijos kandidatu Donaldu Trumpu. Pastarojo komanda jau pradėjo kelti bangas dėl tariamo demokratų nesąžiningumo.

O D.Trumpas Rusijai tikrai būtų palankesnis JAV prezidentas nei H.Clinton – milijardierius ne kartą reiškė susižavėjimą Vladimiru Putinu, o pastarąją savaitę jo išsakytos mintys apie NATO ir Europos Sąjungą labiau tinka ne Amerikos politikui, o Rusijos užsienio politikos doktrinai.

„WikiLeaks“, žinoma, bet kokias sąsajas su Rusijos žvalgyba neigia. Tai natūralu – juk argi įmanoma tiesiog imti ir paskelbti tokį dalyką? Tačiau ženklų, kad Maskva ne tik yra patenkinta šių programišių veikla, bet ir jai diriguoja, vis daugėja.

Kalbino marginalus ir teroristus

Pats „WikiLeaks“ įkūrėjas australas J.Assange'as savo organizaciją vadina švaria, idealistiška, už teisybę ir laisvę kovojančia platforma.

Tačiau kodėl tuomet J.Assange'as dar 2012 metais sutiko vesti pokalbių laidą Kremliaus propagandinėje televizijoje RT?

„Scanpix“/AP nuotr./Julianas Assange\'as RT eteryje
„Scanpix“/AP nuotr./Julianas Assange'as RT eteryje

Iš viso pasirodė dvylika laidų „Pasaulis rytoj“ („The World Tomorrow“), o „WikiLeaks“ įkūrėjas kalbino įvairaus plauko kairuolius ir net teroristus. Antai pirmasis jo pašnekovas buvo teroristine daugelyje Vakarų šalių laikomos organizacijos „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah.

Kitoje laidoje J.Assange'as kalbino Ekvadoro – šalies, kurios ambasadoje Londone jis prisiglaudė būtent 2012-aisiais ir iš kurios rengė savo pokalbių šou – prezidentą Rafaelį Correą ir netgi palaimino jo kampaniją prieš laisvą žiniasklaidą.

Įdomu ir tai, kad kai Ekvadoras suteikė J.Assange'ui politinį prieglobstį, šios šalies santykiai su Rusija pradėjo sparčiai gerėti.

Su Rusija susijusių dokumentų neskelbia

Į RT eterį J.Assange'as pateko netrukus po to, kai viešai pagrasino, kad „WikiLeaks“ gali paskelbti šūsnį Rusijos politinį elitą kompromituojančių dokumentų.

Pirmasis Juliano Assange'o pašnekovas RT laidoje buvo teroristine daugelyje Vakarų šalių laikomos organizacijos „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah.

„Turime daug medžiagos apie Rusiją, apie jūsų vyriausybę ir verslininkus. Netrukus juos paskelbsime“, – Rusijos dienraščiui „Izvestija“ dar 2010 metais pareiškė australas, o kitas „WikiLeaks“ atstovas Kristinnas Hrafnssonas pridūrė, kad aktyvistų taikiklyje atsidūrė ir „despotiški režimai Kinijoje bei Centrinėje Azijoje“.

Tačiau „WikiLeaks“ apie Rusiją taip nieko ir nepaskelbė. Galbūt todėl, kad J.Assange'ui iškart netiesiogiai – per portalą „LifeNews“ – pagrasino vienas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) pareigūnas, o galbūt todėl, kad jokių kompromituojančių dokumentų apie Kremlių aktyvistai nė neturėjo.

Po kelių mėnesių „WikiLeaks“ atstovas Rusijoje – Holokausto neigėjas baltarusis Izraelis Šamiras, beje, šią vasarą vieną po kito kepantis agresyvius rašinius apie „blogąją Hillary Clinton“, – įteikė netikėtą dovaną Aliaksandrui Lukašenkai.

Tironiškas režimas Minske iš I.Šamiro gavo pluoštą dokumentų apie šalies prodemokratiškus aktyvistus. Greičiausiai medžiaga buvo parduota už 10 tūkst. JAV dolerių.

Tarp kitko, jau šiemet, kai Panama Papers skandalo informatorius perdavė žurnalistams 11,5 mln. dokumentų iš teisininkų bendrovės „Mossack Fonseca“, „WikiLeaks“ paskyroje „Twitter“ pasipylė kaltinimų tiriamosios žurnalistikos centrui „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP), paskelbusiam rašinius apie korumpuotą Rusijos valdžią.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viešojo transporto stotelė Maskvoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viešojo transporto stotelė Maskvoje

Sekdama geriausiomis rusiškos propagandos tradicijomis, organizacija paskelbė, esą OCCRP „specialiai taikosi į Rusiją ir kitas posovietines šalis“, o žurnalistus neva finansuoja JAV ir amerikietis milijardierius George'as Sorosas.

Tokią nuomonę iškart ėmė garsinti Rusijos valstybinė žiniasklaida, kuri, žinoma, neturėjo jokių priekaištų portalui „WikiLeaks“, neskelbusiam jokios informacijos apie rusus.

Lydėjo ir prižiūrėjo FST agentai

Galiausiai „WikiLeaks“ aktyvistai – J.Assange'as, Glennas Greenwaldas ir Laura Poitras – glaudžiai susiję su Edwardo Snowdeno istorija.

„Scanpix“ nuotr./Laura Poitras ir Glennas Greenwaldas - žmonės, kuriems Edwardas Snowdenas perdavė NSA dokumentus
„Scanpix“ nuotr./Laura Poitras ir Glennas Greenwaldas - žmonės, kuriems Edwardas Snowdenas perdavė NSA dokumentus

Kai šis buvęs JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) kontraktininkas 2013 metų birželį įstrigo Honkonge, jis sulaukė J.Assange'o jam atsiųstų svečių, o kartu – ir patarimų, ką daryti.

Sutapimas, bet vos E.Snowdenas spėjo viešai prisipažinti, kad būtent jis paviešino tūkstančius slaptų NSA dokumentų, jau po dviejų dienų atsiliepė V.Putinas, pareiškęs, kad svarstytų amerikiečio prašymą dėl politinio prieglobsčio.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Edwardas Snowdenas palieka Maskvos oro uostą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Edwardas Snowdenas palieka Maskvos oro uostą

Dar po savaitės „WikiLeaks“, kaip manoma dabar, gudraudama paskelbė, kad E.Snowdeno vardu tariasi dėl politinio prieglobsčio Islandijoje, bet „Kommersant“ tuo pat metu pranešė, kad amerikietis apsistojęs Rusijos konsulate Honkonge.

Tad 2013 metų birželio 23-ąją, kai lėktuvas su E.Snowdenu nusileido Maskvos Šeremetjevo oro uoste, V.Putinas tik vaidino apsimetusį.

Net provyriausybinė „Izvestija“ drįso pranešti, kad E.Snowdenui pasiekti Rusiją padėjo „WikiLeaks“ aktyvistai, dirbę kartu su rusais žvalgybos agentais. Be to, radijo stoties „Echo Moskvy“ žurnalistė Olga Byčkova oro uoste matė „per 20 FST agentų“.

Ekvadoro ambasadoje Londone besiglaudžiantis J.Assange'as paprašė teisės pasirinkti jį prižiūrinčius sargybinius ir pasiūlė rusus.

„Kremlius apsimeta, jog Rusijos valdžia niekuo nesusijusi su Maskvos oro uoste įstrigusiu Snowdenu, bet iš tikrųjų jis yra labai atidžiai stebimas ir prižiūrimas“, – „Foreign Policy“ teigė O.Byčkova.

Be to, kyla klausimų, kodėl E.Snowdenas dar prieš išvykdamas iš Šeremetjevo oro uosto susisiekė su teisininku Anatolijumi Kučerena. Pastarasis toli gražu negarsėja kova už žmogaus teises – atvirkščiai, jis dirba FST.

Dar anksčiau paramą – tiek moralinę, tiek finansinę – E.Snowdenui bendru laišku buvo pasiūlę Rusijos silovikai – kariuomenės ir saugumo tarnybų elito nariai, dažniausiai buvę KGB darbuotojai.

Vokietijos žvalgybininkai: E.Snowdenas yra išdavikas

Apie „WikiLeaks“, J.Assange'o ir E.Snowdeno ryšius su Rusijos saugumiečiais pastaraisiais daug metais rašo buvęs NSA analitikas Johnas Schindleris.

Jis pernai rugpjūtį atkreipė dėmesį į Ekvadoro žvalgybos pranešimus, kuriuose teigiama, kad šios šalies ambasadoje Londone besiglaudžiantis J.Assange'as paprašė teisės pasirinkti jį prižiūrinčius sargybinius ir pasiūlė rusus.

„Mažų mažiausiai keista, kad vakarietis kovotojas už privatumą prašo rusiškos apsaugos, nors gyvena Vakarų valstybėje. To turėtų klausti absoliučiai visi žurnalistai. O kol pasiaiškinimo nėra, „WikiLeaks“ turėtų būti laikoma priedanga Rusijos žvalgybai“, – rašė J.Schindleris.

Jis neabejoja ir tuo, kad su Rusijos saugumo struktūromis bendradarbiauja ir E.Snowdenas: „Jei jis nekalba su Rusijos specialiosios tarnybomis, jis – pirmasis to nedarantis dezertyras nuo 1917 metų“.

Birželį prie savo nuomonę apie E.Snowdeną reiškiančių tinklaraštininkų prisijungė ir Vokietijos žvalgybininkai.

Šalies vidaus žvalgybos tarnybos BfV vadovas Hansas-Georgas Maassenas pareiškė: „Labai didelė tikimybė, kad E.Snowdenas yra Rusijos agentas“. Netrukus panašiai prabilo ir Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas Gerhardas Schindleris, paaiškinę, kad amerikietis yra išdavikas ir „FST žaisliukas – o tai nėra gerai“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gerhardas Schindleris
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gerhardas Schindleris

Galiausiai birželio pabaigoje net pačios Rusijos Federacijos tarybos Gynybos ir saugumo komiteto vicepirmininkas – šios pareigos yra išties įtakingos – Francas Klincevičius pripažino, kad E.Snowdenas draugauja su FST.

„Būkime atviri. E.Snowdenas tikrai dalinosi informacija. Taip veikia mūsų saugumo tarnybos. Jei yra galimybė gauti informaciją, jos tikrai ją gaus“, – JAV radijo stočiai NPR teigė F.Klincevičius.

Komentarai: 3
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min