15min be reklamos
2022 11 27, 21:02

Archeologai išsiaiškino, ką senovės romėnai valgė Koliziejaus tribūnose

Archeologai, tyrinėjantys Romos Koliziejaus nuotekų sistemą, aptiko maisto, kurį per gladiatorių kovas ir kitus pasirodymus senoviniame amfiteatre, pastatytame prieš du tūkstančius metų, vartojo žiūrovai, liekanų, rašo BBC.
Kovas ir balandžio pradžia – gražiausias laikas aplankyti Romą
Kovas ir balandžio pradžia – gražiausias laikas aplankyti Romą / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Visus metus trukę tyrimai padėjo specialistams ne tik ištirti sudėtingas hidraulines struktūras po Koliziejumi, bet ir geriau suprasti senovės Romos gyventojų įpročius ir jų kasdienį gyvenimą.

Archeologai aptiko figų, vynuogių, vyšnių, gervuogių ir melionų sėklų kanalizacijos ir drenažo sistemose, taip pat alyvuogių, graikinių riešutų ir kito maisto, ruošto improvizuotose kepsninėse, pėdsakų.

Arenoje taip pat buvo kovose ir žaidimuose naudotų gyvūnų liekanų: lokių, liūtų ir jaguarų, taip pat šunų, įskaitant taksus, kaulų.

Tarp kitų radinių – daugiau kaip 50 vėlyvosios Romos laikotarpio bronzinių monetų ir maždaug 170-171 m. sidabrinė moneta, nukaldinta imperatoriaus Marko Aurelijaus valdymo dešimtmečiui paminėti.

Tyrimo metu archeologai po Koliziejumi, kuris tebėra vienas lankomiausių Italijos objektų, iškasė apie 70 metrų drenažo ir nuotekų kanalų.

„Tokie radiniai leidžia mums susipažinti su čia atvykusių žmonių patirtimi ir įpročiais ilgų spektaklių metu“, – sakė Koliziejaus archeologinio parko direktorė Alfonsina Russo.

Darbai vyko pietinio amfiteatro kolektoriaus zonoje, kuri buvo užblokuota ir faktiškai nenaudojama nuo 523 m., kai Koliziejus sunyko ir nustojo būti arena (įvairiais laikotarpiais jis buvo naudojamas kaip tvirtovė, ligoninė ir net verpykla).

Kadangi senovinė kanalizacijos sistema buvo beveik užversta šiukšlėmis ir žemėmis, o vanduo į ją nepatekdavo, daugelis čia palaidotų daiktų išliko nepažeisti arba labai gerai išsilaikė. Jiems iškelti archeologai pasitelkė nuotoliniu būdu valdomus robotus.

„Apsiginklavę vaizduote, – sako archeologai, – galime įsivaizduoti, kaip į minią metamos blizgančios monetos, kaip viena iš jų nukrenta į arenos smėlį, o paskui su žmonių ir gyvūnų krauju nunešama į kanalizaciją, kad po daugiau nei 1500 metų papasakotų mums apie tų žaidynių ir tų dienų žavesį ir beprotybę“.

Wikimedia Commons nuotr./Jeano Leono Gerome paveikslas, kuris išpopuliarino žemyn nuleisto nykščio ženklą
Wikimedia Commons nuotr./Jeano Leono Gerome paveikslas, kuris išpopuliarino žemyn nuleisto nykščio ženklą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min