Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 25d. 23:18

Armėnams skauda dėl Kalnų Karabacho, bet dalis jų Rusiją mato kaip „gelbėtoją“

Karabachą paliekantys armėnai griauna savo namus
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Karabachą paliekantys armėnai griauna savo namus

Kai rudenį Kalnų Karabache prasidėjo karas su su Azerbaidžanu, kai kurie armėnai jautėsi išduoti sąjungininkės Rusijos, nesuteikusios tvirtesnės paramos etniniams armėnų kovotojams. Tačiau Azerbaidžanui perėmus regiono kontrolę, dalis armėnų Rusiją mato kaip gelbėtoją.

Lapkričio pradžioje Armėnija ir Azerbaidžanas, tarpininkaujant Rusijai, sudarė susitarimą dėl karo veiksmų Kalnų Karabache nutraukimo. Remiantis susitarimu, didžioji dalis Armėnijos pastaruosius dešimtmečius kontroliuoto regiono atiteko Azerbaidžanui.

Armėnai tokį susitarimą pasitiko su įtūžiu: įsiveržė ir nusiaubė vyriausybės, parlamento pastatus. Ligi šiol šalyje tęsiasi protestai, jau atsistatydino pusė vyriausybės narių.

Politologas Richardas Giragosianas „Laisvosios Europos radijui“ sakė, kad vis dėlto dabar daug armėnų mato Rusiją kaip gelbėtoją, o ne „atpirkimo ožį“, kurį galima kaltinti dėl teritorinių nuostolių.

„Tai – įdomus paradoksas, nes per patį 45 dienų karą Armėnijoje ir Kalnų Karabache buvo jaučiamas tam tikras pasipiktinimas ir frustracija, kad Rusija buvo nebūdingai pasyvi ir susimąsčiusi“, – sakė Jerevane įsikūrusio Regioninių studijų centro direktorius.

„Rusija ne iš karto stojo į pagalbą ir neišpildė daugumos armėnų Kalnų Karabache saugumo lūkesčių. Didelis dalis Armėnijos populiacijos tikėjosi stipresnio Rusijos atsako“, – pridūrė jis.

„Rusija aiškiai parodė, kad saugumo įsipareigojimai Armėnijoje baigiasi ties Armėnijos siena. Rusija pasiryžusi ginti, saugoti ir padėti pačiai Armėnijos Respublikai, bet ne Kalnų Karabachui“, – RL/RFE sakė R.Giragosianas.

Yra įvairių Rusijos pasyvumo versijų. Dar prieš paskelbiant paliaubas, carnegerie.ru vyriausiasis redaktorius Aleksandras Baunovas rašė, kad nors Armėnija – artima Rusijos sąjungininkė, pastaroji neturi už ką bausti jai niekada priešišku nebuvusio Azerbaidžano.

A.Baunovas rašė, kad Maskva į dabartinę Armėnijos vyriausybę žvelgia įtariai: premjeras Nikolas Pašinianas atėjo į valdžią po spalvotosios revoliucijos 2018 metais, esą ši vyriausybė bando paįvairinti geopolitinę Armėnijos orientaciją ne visada atsižvelgiant į Maskvą.

Be to, į Kalnų Karabacho reikalus nebuvo įsitraukusios JAV, kurias Rusija žūtbūt siekia išstumti iš regioninių konfliktų, rašo A.Baunovas.

Be Rusijos – dar blogiau?

Lihajaus universiteto profesorius Armanas Grigorianas RL/RFE sakė girdėjęs skundų iš armėnų, kurie piktinosi, „jog Rusija per karą nepadarė tiek, kiek turėjo“.

„Tačiau iš skirtingų populiacijos segmentų gali išgirsti ir nuomonę, kad jei ne Rusija, etniniai armėnai Kalnų Karabache būtų visiškai pasmerkti“, – sakė A.Grigorianas.

„Jie mano, kad Kalnų Karabachas būtų visiškai užimtas, galbūt užpulta net pati Armėnija. Neįmanoma pasakyti, kaip pasiskirsčiusios šios nuomonės, kadangi niekas neatliko nuomonės apklausų“, – pridūrė jis.

„Galų gale Rusijos pastangos sustabdė karą. Turbūt teisinga sakyti, kad jei ne Rusijos pastangos, turbūt karo padariniai armėnams būtų dar blogesni“, – A.Grigorianas sakė RL/RFE.

Paskelbus apie susitarimą, Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas sakė, kad šis „skausmingas“ sprendimas priimtas pasitarus su kariškiais.

„Mūsų kariniai resursai nebuvo efektyvūs. Tiems, kurie kovėsi priešakinėse linijose, nebuvo pamainos. Tie, kurie kovėsi, turėjo turėti galimybę pailsėti. Žmonių priešakinėse linijose jau mėnesį nėra kam pakeisti. Dėl to Armėnijos ir Arcacho respublikos vadovybės priėmė sprendimą kuo greičiau užbaigti karą, nes kitaip pasekmės būtų daug sunkesnės“, – tuomet kalbėjo N.Pašinianas.

Išaugs Rusijos įtaka?

Remiantis susitarimu, Kalnų Karabache dislokuojami beveik 2 tūkst. Rusijos „taikdarių“. Analitikai mano, kad tai padės sustiprinti Rusijos įtaką regione.

„Susitarimas užtikrina ir koridorių tarp tokios Azerbaidžano teritorijos kaip Nachičevanės autonominė respublika, esančios Armėnijos Vakaruose, ir tikrojo Azerbaidžano. Šį koridorių taip pat kontroliuos rusų pajėgos, vadinasi, Rusija galės spręsti dėl Armėnijos prieigos prie Irano, nes minimas koridorius nukirs ir taip nedidelį pasienio ruožą su Iranu“, – anksčiau lapkritį 15min sakė Kaukazo regiono ekspertas Mateuszas Kubiakas.

Analitikai mano, kad Kremliui gali būti naudinga ir mažėjanti N.Pašiniano įtaka. Gali būti, kad situacija pasinaudos ir į valdžią grįš vadinamasis „Karabacho klanas“ – iki 2018-ųjų valdęs prorusiškas elitas.

Tačiau kiti analitikai atkreipia dėmesį, kad regione labiausiai išaugo Turkijos, kuri pastaraisiais mėnesiais Azerbaidžanui teikė beprecedentę paramą, įtaka.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad galutinis Kalnų Karabacho statusas nėra išspręstas, šis klausimas bus aptariamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Minsko grupėje. Jai pirmininkauja Rusija, Prancūzija ir JAV.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nikolas Pašinianas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nikolas Pašinianas

Pasak Carnegie tyrimų centro eksperto Thomo de Waalo, tokie V.Putino pasisakymai galėtų tapti argumentu išlaikyti Rusijos taikdarius ilgiau nei penkerius metus, kaip numatyta paliaubų sutartyje.

Esą V.Putinas gali spausti Armėniją ir Azerbaidžaną atkurti dvišalius santykius, tačiau nebūtinai.

„Jei abi pusės yra smurto suspendavimo padėtyje, tai yra gera priežastis rusų taikdariams pasilikti. Rusijos darbotvarkėje, ko gero, svarbiau jos pačios galios projektavimas ir prekybos keliai, nei ilgalaikė taika Pietų Kaukaze“, – Th.de Waalas rašo carnegie.ru publikuotoje analizėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min