Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 10d. 20:53

Armėnija ir Rusija – lygiavertės partnerės? N.Pašinianas mano, kad tai – įmanoma

Nikolas Pašinianas ir Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Nikolas Pašinianas ir Vladimiras Putinas

Po „Aksominės revoliucijos“ pavasarį Armėnijos premjero postą užėmęs opozicijos lyderis Nikolas Pašinianas vis dažniau kalba apie suverenią užsienio politiką, kurioje Maskva – ne „didysis brolis“, o lygiavertė partnerė. Armėnų analitikai prognozuoja, kad tai nėra neįmanoma.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas rugsėjo 3-ąją teigė, kad „situacija Armėnijoje kaista“.

„Taip, (oras) šiandien buvo pakankamai karštas“, – paprašytas pakomentuoti S.Lavrovo pasisakymą atšovė laikinai Armėnijos premjero pareigas einantis Nikolas Pašinianas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas

Gudrus N.Pašiniano atsakymas puikiai atspindi nerūpestingą jo požiūrį į Rusiją, net jei nedidelė Armėnija kaimynę ilgus metus laikė „didžiuoju broliu“, nuo kurio ji yra priklausoma ekonomikos ir saugumo srityse.

Staigi parama R.Kočarianui

N.Pašinianas buvo toks pat atsipalaidavęs, kai jo paklausė apie Rusijos vadovo Vladimiro Putino skambutį buvusiam Armėnijos prezidentui Robertui Kočarianui 64-ojo gimtadienio proga.

„Tai – asmeninių santykių klausimas“, – sakė laikinasis premjeras.

„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Robertas Kočarianas
„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Robertas Kočarianas

Pirmą kartą per daugiau nei pastarąjį dešimtmetį V.Putinas R.Kočariną pasveikino ir sveikinimą paviešino Jerevanui ypatingu metu: praėjus vos dviem savaitėms po to, kai buvęs Armėnijos prezidentas paskelbė iš pensijos grįžtąs į politiką ir metąs iššūkį N.Pašiniano vyriausybei.

„Galiu pasakyti, kad (Putinas) labai vertina žmogiškus santykius“, – apie skambutį R.Kočarianui sakė N.Pašinianas.

„Neseniai matėte... Jis dalyvavo aukšto rango austrų pareigūnės vestuvių ceremonijoje. Tai reiškia, kad žmogiški santykiai jam ypač svarbūs“, – N.Pašinianas kalbėjo apie V.Putino dalyvavimą austrų užsienio reikalų ministrės Karin Kneissl vestuvėse.

R.Kočarianui liepos pabaigoje buvo pateikti kaltinimui konstitucinės tvarkos pažeidimu: įtariama, kad jis įsakė saugumo tarnyboms pulti protestuojus 2008-ųjų demonstracijose, nukreiptose prieš vyriausybę.

Nenuostabu, kad staigi V.Putino parama R.Kočarianui suerzino Armėnijos visuomenę, tvirtai palaikančią N.Pašiniano vyriausybę.

Pats R.Kočarianas aršiai kritikuoja dabartinę vyriausybę: tikina, kad jam pateikti kriminaliniai kaltinimai yra N.Pašiniano ir kitų opozicijos lyderių, dalyvavusių 2008-ųjų masiniuose protestuose, kerštas.

Savo ruožtu S.Lavrovas du kartus kritiškai atsiliepė apie N.Pašiniano vyriausybės pradėtą tyrimą dėl 2008-ųjų protestų. Kaltinimai buvo pateikti ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) vadovui Jurijui Chačiaturovui.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Nikolas Pašinianas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Nikolas Pašinianas

„Įsakymas suimti KSSO vadovą prieš tai neinformavus rusų juos tikrai nustebino“, – teigė tyrimų centro „Carnegie Endowment for International Peace“ analitikas Paulas Stronskis.

„Ir dar kartą patvirtino rusų suvokimą apie Pašinianą: kaip opozicijos lyderį, kalbantį apie nutolimą nuo Rusijos“, –mano P.Stronskis.

Nustebino nesikišimas

Daugybė ekspertų nustebo, kad per N.Pašiniano rengiamus protestus, nuvertusius premjerą Seržą Sargsianą, Kremlius išliko pakankamai tylus.

Šie protestai buvo praminti „Aksomine revoliucija“ ir lyginami su „spalvotosiomis revoliucijomis“ Sakartvele, Kirgizijoje bei Ukrainoje. Pastaruosius įvykius V.Putinas aršiai kritikavo.

„Žvelgiant iš Rusijos požiūrio taško, Armėnija yra pavojingas taikios galios ir žmonių galios pavyzdys“, – rugpjūtį portalui factor.am teigė analitikas Richardas Giragosianas.

„Pavojinga ir todėl, nes pavasario įvykiai parodė, kaip lengvai valdžia gali būti pašalinta. Ne tik Rusijoje, bet ir Kazachstane, Baltarusijoje, net (Azerbaidžano prezidentas Ilhamas) Alijevas dėl to nerimauja“, – pridūrė R.Giragosianas.

R.Giragosianas: „Pavojinga ir todėl, nes pavasario įvykiai parodė, kaip lengvai valdžia gali būti pašalinta. Ne tik Rusijoje, bet ir Kazachstane, Baltarusijoje, net (Azerbaidžano prezidentas Ilhamas) Alijevas dėl to nerimauja.“

Anot analitiko, įdomu ir tai, kad balandį bei gegužę, kai N.Pašinianas atėjo į valdžią, Rusija išliko pakankamai tyli. „Tik pastaraisiais mėnesiais Rusija pradėjo kalbėti apie naująją Armėnijos vyriausybę“, – sakė jis.

R.Giragosiano teigimu, naujoji Armėnijos vyriausybė turi būti pakankamai atsargi santykiuose su Rusija, nes Maskva „kovos už savo nuosavybę regione“.

Analitikas mano, kad jei naujosios vyriausybės užsienio politika ims tolti nuo Rusijos, Maskva galėtų pasinaudoti ekonominiais ir saugumo svertais.

Ekonomikos ir saugumo svertai

Rusija – didžiausia Armėnijos ekonomikos partnerė, daugiau nei 26 proc. visos prekybos apyvartos šių metų spalio-liepos „sunešė“ Rusijos kompanijos.

Be to, Rusija itin daug investuoja Armėnijoje.

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./„Gazprom“
„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./„Gazprom“

„Dauguma Rusijos kapitalo patenka į energetikos sektorių. Iš esmės kalbame apie „Gazprom“, kuris čia turi filialą“, – teigė Nacionalinio viešosios politikos tyrimų centro pirmininkas ir N.Pašiniano patarėjas ekonomikos klausimais Artakas Manukianas.

Pasak A.Manukiano, Rusijos įmonės daug investuoja į Armėnijos bankų sektorių, „dauguma atvejų investuotojai labai gerai sutarė su buvusių vyriausybių elitu“.

Taip pat skaičiuojama, kad Rusijoje gyvena daugiau nei 2 mln. armėnų, kurių į tėvynę siunčiamos lėšos sudaro apie 16 proc. Armėnijos bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Scanpix“/AP nuotr./Rusų kariai Armėnijoje
„Scanpix“/AP nuotr./Rusų kariai Armėnijoje

Rusijos kariuomenė veikia 102-ojoje karinėje bazėje, įsikūrusioje antrajame pagal dydį Armėnijos mieste Giumryje. Manoma, kad rusų pajėgos – Jerevano saugumo garantas prieš Turkiją ir Azerbaidžaną.

Be to, Rusija tiekia ginklus ir karinę techniką Armėnijos kariuomenei. Tiesa, rusiška ginkluotė keliauja ir į su Jerevanu kariaujantį Azerbaidžaną.

Ilgą laiką armėnai, laikę Rusiją artima karine sąjungininke, itin nusivylė jos veiksmais keturių dienų Armėnijos-Azerbaidžano kare 2016-ųjų balandį.

„Rusija nesielgė kaip Armėnijos strateginė sąjungininkė. O Rusijos vadovaujama KSSO elgėsi kaip taikdarių organizacija. Rusijai tai buvo pavojinga patirtis“, – teigė Armėnijos Tarptautinių santykių ir saugumo instituto vadovas Stepanas Safarianas.

Pasak analitiko, Rusija suvokia negalinti naudoti karinių priemonių darydama spaudimą N.Pašinianui. „Būtų labai pavojinga pasinaudoti Azerbaidžianu siunčiant žinutę Armėnijai“, – sakė S.Safarianas.

S.Safarianas spėja, kad Armėnija galėtų pasinaudoti rusų karine baze savo naudai.

S.Safarianas: „Manau, kad rusai suvokia, jog Pietų Kaukaze nėra jokios kitos šalies, kuri Rusijai galėtų suteikti tokią karinę erdvę.“

„Manau, kad rusai suvokia, jog Pietų Kaukaze nėra jokios kitos šalies, kuri Rusijai galėtų suteikti tokią karinę erdvę“, – sakė jis ir pridūrė, kad Sakartvele ir Azerbaidžane Rusijai tokia galimybė nebūtų sudaryta.

Suvereni užsienio politika

Ką būtent Armėnijos užsienio politikoje ir santykiuose su Maskva N.Pašinianas galėtų pakeisti?

„Armėnijoje turime nacionalinį lyderį, kurio legitimumą pripažįsta visuomenė, ir kuris nori bendradarbiauti su Rusija, tačiau kaip su lygiaverte partnere“, – teigė Globalizacijos ir regiono bendradarbiavimo centro pirmininkas Stepanas Grigorianas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nikolas Pašinianas ir Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nikolas Pašinianas ir Vladimiras Putinas

„Mes bendradarbiausime su Rusija, toliau priklausysime KSSO ir Eurazijos Ekonominei Sąjungai, tačiau dirbsime su Rusija kaip su lygiaverte partnere“, – sakė S.Grigorianas.

„Armėnijoje gyvuoja tradicija, kad Armėnijos lyderiai daro viską, ko nori Rusija. Dabar turime naują lyderį, o Rusijai tai yra didelė problema“, – pridūrė jis.

S.Grigorianas: „Armėnijoje gyvuoja tradicija, kad Armėnijos lyderiai daro viską, ko nori Rusija. Dabar turime naują lyderį, o Rusijai tai yra didelė problema.“

Pasak analitiko, armėnai „padės Pašinianui apsaugoti savo politiką Rusijos kontekste“, o Armėnija „pakeitė užsienio politikos principus, bet ne kryptį“.

„Nebus jokio pasitraukimo iš KSSO ar Eurazijos Ekonominės Sąjungos, niekas nekelia pavojaus Rusijos kariuomenei Armėnijoje. Tačiau Pašinianas pakeitė Rusijos-Armėnijos santykių formulę iš pagrindų.

Dabar Armėnija siekia suverenios užsienio politikos, o tai, kad Pašinianas šį terminą daug kartų panaudojo susitikimuose su Putinu, nėra atsitiktinumas“, – teigė S.Grigorianas.

„Problema yra ta, kad Rusija nėra pasiruošusi gerbti tokios politikos“, – pridūrė jis.

S.Grigorianas prognozuoja, kad Maskva greičiausiai sutiks su N.Pašiniano siūlomu balansu dvišaliuose santykiuose.

„Tikiuosi, kad jie supras, jog reikia priimti naujus santykius su nauju lyderiu – kuris mąsto kaip proarmėniškas lyderis. Tačiau tai suprasti Maskvai prireiks laiko“, – tikino analitikas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Ar žinai?

Ar žinai?
Ar žinai?

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie 15min