Turkijos prezidentas Abdullah Gulas praėjusiais metais Armėnijoje stebėjo pirmąsias rungtynes tarp komandų. Ši „futbolo diplomatija“ padėjo šalims praėjusią savaitę pasirašyti istorinį susitarimą užmegzti diplomatinius ryšius ir per du mėnesius atidaryti bendrą sieną.
Šiam susitarimui dar turi pritarti abiejų valstybių parlamentai. Daugiausia aistrų kursto ginčas dėl istorijos, tad jį dar reikia išspręsti. Armėnija ir nemažai istorikų tvirtina, kad praėjusio amžiaus pradžioje Osmanų imperijoje buvo vykdomas armėnų genocidas. Turkija tai griežtai neigia.
Tačiau per futbolo rungtynes abiem šalims labiausiai rūpės pademonstruoti gerą valią. Vis dėlto mieste buvo imtasi papildomų saugumo priemonių būgštaujant dėl galimų turkų nacionalistų, kurie nepritaria susitaikymui, protestų.
Abiejų valstybių vienuolikės jau neturi galimybių iškopti į planetos pirmenybes, todėl rungtynės nežada didelės intrigos.
„Raginu (futbolo) aistruolius nepasiduoti jokioms provokacijoms, kurių gali griebtis žmonės, trokštantys pakenkti procesui tarp Turkijos ir Armėnijos“, – antradienį sakė Turkijos Vyriausybės vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas sakė, kad atvyks stebėti rungtynių, kurios vyks Turkijos šiaurės vakaruose esančiame Bursos mieste, buvusioje Osmanų imperijos sostinėje.
Jerevano ir Ankaros praėjusį savaitgalį pasirašytiems susitarimams pritaria nemažai abiejų šalių parlamentarų, tačiau jiems griežtai priešinasi nacionalistai. Ankara nurodė, kad šį susitarimą į parlamentą siųs kitą savaitę.
„Mes, Vyriausybė, neperžengdami savo kompetencijos ribų atvėrėme kelią sprendiniui, tačiau parlamentas išties turi teisę tarti paskutinį žodį šiuo klausimu“, – sakė R.T.Erdoganas.
Susitarimą normalizuoti ryšius pavyko pasirašyti tik tuomet, kai įsikišus Jungtinėms Valstijoms buvo pašalinta „paskutinės minutės kliūtis“. Šis faktas rodo, kad pirmą žingsnį susitaikymo link žengusių šalių dar laukia nemažai sunkumų.
Pasirašius sutartį, kitą dieną R.T.Erdoganas pakartojo reikalavimą, kad Armėnija išvestų savo pajėgas iš ginčijamo Kalnų Karabacho anklavo. Armėnija kontroliuoja Azerbaidžane esantį Kalnų Karabachą, kuriame daugiausia gyvena etniniai armėnai.
Turkija, demonstruodama solidarumą su sąjungininku Azerbaidžanu, uždarė sieną su Armėnija, kai ši šalis 1993 metais įsiveržė į Kalnų Karabachą.
Didelius naftos ir dujų išteklius turintis Azerbaidžanas kritikavo Jerevano ir Ankaros susitarimą ir pareiškė, kad tai aštrina Kalnų Karabacho konfliktą.
Susitarimui taip pat nepritaria įtakinga armėnų diaspora, spaudžianti Turkiją pripažinti, jog apie 1,5 mln. armėnų išžudymas paskutinėmis Osmanų imperijos gyvavimo dienomis prilygo genocidui.
Ankara griežtai atmeta genocido pavadinimą ir sako, kad nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. armėnų ir ne ką mažiau turkų žuvo per pilietinius neramumus.
Apie šį opų klausimą susitarime tik užsimenama ir raginama sudaryti komisiją jam išanalizuoti. Prieš trečiadienio rungtynes policija Bursos mieste sugriežtino saugumą. Valdžia paragino futbolo gerbėjus stadione susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių pakurstyti nacionalistines aistras.
Anksčiau šį mėnesį vietos „Bursaspor“ aistruoliai per rungtynes skandavo nacionalistinio pobūdžio žeidžiančius šūkius, kurie buvo nukreipti prieš komandos „Diyarbakirspor“ gerbėjus iš pietryčiuose esančio kurdų dominuojamo Dijarbakyro miesto.
2008 metų rugsėjį Jerevane vykusiose pirmosiose rungtynėse Turkijos futbolo rinktinė įveikė Armėnijos vienuolikę rezultatu 2:1.
