Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, rinkimuose savo valią išreiškė 1,575 mln., arba 60,9 proc. rinkimo teisę turinčių šalies gyventojų.
Rinkimuose dalyvavo penkios partijos ir keturi partijų blokai, iškėlę apie 1,5 tūkst. kandidatų.
„Gallup International Association“ surengtos balsavusiųjų rinkėjų apklausos duomenimis, šalies prezidento Seržo Sargsiano partija surinko 46 proc. balsų.
Antras – 25 proc. balsų gavęs partijų blokas, vadovaujamas verslininko Gagiko Carukiano, vieno turtingiausių žmonių Armėnijoje.
Tai pirmieji 2,9 mln. gyventojų turinčios šalies parlamento rinkimai po konstitucinės reformos, išplėtusios parlamento ir premjero galias.
Trečioje vietoje atsidūrė 10 proc. balsų surinkęs parlamentaro Nikolo Pašiniano vadovaujamas opozicinių partijų blokas „Jelk“ („Išėjimas“).
Toliau rikiuojasi po 5 proc. balsų gavusi nacionalistinės pakraipos „Armėnijos revoliucinė federacija“, buvusių gynybos ir vidaus reikalų ministrų suformuotas opozicinių partijų blokas „Oganian-Raffi-Oskanian“ ir buvusio Armėnijos nacionalinės saugumo tarybos sekretoriaus Arturo Bogdasariano vadovaujama partija „Armėnijos atgimimas“.
Partijoms nustatytas 5 proc., partijų blokams – 7 proc. balsų barjeras. Konstitucija tikslaus parlamento narių skaičiaus neįvardija, tačiau skelbia, jog jų gali būti mažiausiai 101, o stabilią parlamentinę daugumą gali suformuoti ne mažiau kaip 54 proc. deputatų.
Tai pirmieji 2,9 mln. gyventojų turinčios šalies parlamento rinkimai po konstitucinės reformos, išplėtusios parlamento ir premjero galias.
Kritikai teigia, kad priimtos konstitucijos pataisos yra dalis prezidento S.Sargsiano pastangų išsaugoti valdžią šalyje, kai 2018 metais turės palikti prezidento postą. Jeigu jo partija kontroliuos parlamentą, kadenciją baigęs S.Sargsianas galėtų būti paskirtas premjeru.
62 metų lyderis, Armėnijai vadovaujantis nuo 2008-ųjų, neigė šiuos kaltinimus ir aiškino, kad konstitucijos pakeitimai, priimti per 2015 metais vykusį referendumą, yra žingsnis stipresnės demokratijos link.
Konstitucijos pataisos, įsigaliojančios baigiantis S.Sargsiano kadencijai, numato, kad prezidentui bus paliktas daugiausia reprezentacinis vaidmuo ir kad valstybės vadovas bus renkamas parlamento, o ne per visuotinius rinkimus, kaip buvo anksčiau.
