Sekite 15min Google
Šalims siekiant santykių normalizavimo po dešimtmečius trukusio teritorinio konflikto, Kaukazo kaimynės kariavo du karus dėl Azerbaidžano Karabacho regiono, kuriame gyveno daugiausia armėnai. Baku jį atkovojo per žaibišką puolimą 2023 metais, o tai paskatino visų etninių armėnų pasitraukimą.
Tvarus susitarimas galėtų atverti transporto kelius per šį strateginį regioną, kuriame dėl įtakos varžosi Rusija, Turkija ir Iranas.
„Taikos sutarties pasirašymas su Azerbaidžanu yra vienas svarbiausių klausimų vyriausybei ir man asmeniškai“, – per televiziją transliuotame vyriausybės posėdyje sakė N. Pašinianas.
„Iškėliau sau uždavinį, konkretų grafiką – išspręsti šį klausimą iki 2031-ųjų, – sakė jis. – Matau tokią galimybę. Priešingu atveju šio klausimo nekelčiau.“
Valstybės parafavo taikos susitarimą Baltuosiuose rūmuose per JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) surengtą viršūnių susitikimą 2025-ųjų rugpjūtį, tačiau sutartis dar turi būti oficialiai pasirašyta ir ratifikuota.
Azerbaidžanas prieš pasirašymą pareikalavo pakeisti Armėnijos konstituciją, teigdamas, kad joje esanti nuoroda į nepriklausomybės deklaraciją, kurioje raginama susivienyti su Karabachu, prilygsta teritorinėms pretenzijoms.
Baku siekiamiems konstitucijos pakeitimams reikėtų pritarimo nacionaliniame referendume.
Jerevanas tokią interpretaciją atmeta teigdamas, kad suderintas sutarties tekstas išsklaido būgštavimus dėl teritorinių pretenzijų.
Projekte abi šalys įsipareigoja gerbti viena kitos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, atsisakyti teritorinių pretenzijų bei užmegzti diplomatinius santykius.
