Tokį pareiškimą ES padarė po to, kai šalies premjeras Nikolas Pašinianas pareiškė, kad Jerevanas netrukus gali pradėti narystės paraiškos teikimo procesą.
Armėnija formaliai yra Maskvos sąjungininkė, tačiau jau ne vienus metus mezga ryšius su ES, nusivylusi tuo, kad Rusija, Jerevano nuomone, neapsaugojo šalies per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu.
Ministras pirmininkas N. Pašinianas pirmadienį parlamentui pareiškė, kad Armėnija oficialų paraiškos teikimo procesą gali pradėti artimiausiu metu.
Pateikusi paraišką, Armėnija surengtų referendumą dėl narystės, pridūrė jis.
ES atstovė Paula Pinho (Paula Pinjo) teigė, kad Jerevano susidomėjimas naryste yra „dar viena ES patrauklumo piliečiams išraiška“.
„Todėl į tai žiūrime su susidomėjimu“, – sakė ji.
Tačiau kitas bloko atstovas spaudai pažymėjo, kad kruopšti procedūra siekiant tapti ES nare „apima aiškiai apibrėžtą ir nuopelnais pagrįstą procesą“.
„Tam reikalinga oficiali šalies kandidatės paraiška“, – teigė atstovas spaudai Markusas Lammertas (Markusas Lamertas).
„Mes jau dirbame siekdami priartinti Armėniją prie ES, pavyzdžiui, per jungtis, prekybą ir daugelį kitų dalykų, kuriuos darome kartu su ja“, – pridūrė jis.
Maskva, įvesdama importo ribojimus, padidino spaudimą Jerevanui dėl jo suartėjimo su Briuseliu. Įspėdamas Armėniją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį pareiškė, kad Armėniją dėl jos eurointegracijos siekių gali ištikti „Ukrainos scenarijus“, sakydamas, kad Rusijos konfliktas su Ukraina prasidėjo dėl pastarosios siekio įstoti į ES.
Šiuo metu yra devynios oficialios šalys kandidatės, įskaitant kitas buvusias sovietines valstybes Ukrainą bei Moldovą, kurios pateikė paraiškas stoti į dabar 27 nares vienijantį bloką.
Narystės procesas reikalauja ne vienų metų kruopščių reformų, o Armėnijos regioninė varžovė Turkija ES „laukiamajame“ praleido jau ne vieną dešimtmetį.
