JAV Senato nariai ir jų atstovai pradėjo gauti nuorodas į labai panašius puslapius, kuriuose prašoma atnaujinti savo sistemos slaptažodį. Tokiu būdu bandoma perimti prisijungimą prie asmeninių duomenų bazių.
„Jų atakų metodika ir vėl panaši, bandoma pasinaudoti žmogiškosiomis klaidomis ir tuo, kad rinkimų cikle taikiniai tampa labai prieinami“, – teigė „Trend Micro“ atstovas Markas Nunnikhovenas.
Pasirodę pranešimai apie bandymus įsilaužti į duomenų bazes, bandymai manipuliuoti informacija socialiniuose tinkluose nebūtinai nurodo tiesiogiai į Kremlių, bet akivaizdu, kad lapkričio mėnesio rinkimai sulaukia išorinių jėgų dėmesio.
„Neturėtume kelti klausimo, ar kas nors bando įsilaužti į sistemas, manipuliuoti sistemomis. Turėtume savęs klausti: ar mes tam pasiruošę?“ – sakė buvęs Hillary Clinton rinkimų kampanijos vadovas, dabar Harvardo projekto, siekiant apginti demokratijas nuo kibernetinių atakų atstovas Robby Mookas.
Išskiria tris grėsmes
Pavojai JAV demokratijos procesams skirstomi į tris grupes: bandymus paveikti rinkimų kampanijų komandas ir institucijas, atskleidžiant slaptą informaciją, potencialų rinkėjų duomenų ir rinkimų rezultatų klastojimą ir netikras reklamas bei naujienas socialiniuose tinkluose.
Per pastarąsias kelias savaites „Microsoft“ paskelbė uždariusi šešias rusiškas interneto svetaines, kurios apsimetė JAV moksliniais institutais ar Senato tinklalapiais.
Pasak „Microsoft“ atstovų, programišių grupė sukūrė interneto domenus, imituojančius dvi JAV konservatorių organizacijas – „Hudson Institute“ ir „International Republican Institute“.
Tyrimo centro „International Republic Institute“ valdybą sudaro šeši respublikonai senatoriai ir garsus Rusijos kritikas Mittas Romney, kandidatuojantis Jutos valstijoje.
„Microsoft“ dėl atakų kaltina programišių grupuotę „Strontium“, dar vadinamą „Fancy Bear“ ar „APT28“.
Kiti trys du domenai buvo sukurti taip, kad atrodytų, jog priklauso JAV Senatui.
„Facebook“ panaikino 652 netikras anketas, susijusias su Rusijos ir Irano programišiais, kurios buvo naudojamos netikrų naujienų skleidimui.
D.Trumpui kibernetiniai išpuoliai nerūpi
Buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas mano, kad tikroji Rusijos kibernetinių atakų grėsmė gali pasirodyti tada, kai D.Trumpas bandys būti perrinktas antrajai kadencijai, bet kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad pavojus kyla jau dabar.
Ryšiais su Kremliumi ir jo pagalbos priėmimu kaltinamas D.Trumpas jau panaikino Baltųjų rūmų kibernetinio saugumo koordinatoriaus poziciją. Kongresas nepriėmė jokio įstatymo, kuris užkirstų kelią dezinformacijai ir koordinuotiems bandymams skleisti melagingą informaciją.
„Svarbiausiu klausimu išlieka tai, kaip mes užtikrinsime, kad žmonės pasitikėtų rinkimų rezultatais. Šis klausimas savaime neišsispręs ir po lapkričio rinkimų“, – perspėjo Atlanto Tarybos tyrėjas Benas Nimmo.
2016 metais programišiai sugebėjo įsilaužti į Ilinojaus valstijos rinkimų komiteto duomenų bazę. Kol jų veika buvo pastebėta, jie spėjo pasisavinti 90 tūkstančių rinkėjų asmeninę informaciją. Tokių atakų pasikartojimo rizika vis dar didelė.
B.Nimmo teigimu, iki rinkimų JAV liko tik du mėnesiai, o pasiruošimo galimai Rusijos kibernetinei atakai ir bandymams daryti įtaką ne tik per mažai, bet tam jau trūksta ir laiko.
