Iš anksto suplanuotame susitikime Baltuosiuose rūmuose didžiausias dėmesys turėjo būti skiriamas karui Ukrainoje ir įtemptiems Europos Sąjungos (ES) bei JAV prekybos santykiams, siekiant pataisyti pašlijusius transatlantinius ryšius.
Tačiau D. Trumpo užuomina, kad oro smūgiai prieš Iraną gali tęstis ne vieną savaitę, sujaukė pasaulinę darbotvarkę, Teheranui atsakant smūgiais JAV bazėms ir sąjungininkams regione.
F. Merzas, griežtai kritikuojantis Teherano vadovybę, pareiškė, kad Berlynas jaučia „palengvėjimą“, jog „mulų režimas artėja prie pabaigos“.
Visgi jis atsisakė „pamokslauti“ JAV ir Izraeliui dėl smūgių Iranui, kuriais siekiama nutraukti Teherano branduolinę ir raketų programas, teisėtumo.
Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) taip pat pareiškė, kad savo sąjungininkams Persijos įlankoje padės tik vykdydamos „gynybinius veiksmus“ prieš Iraną.
Tai sulaukė JAV pareigūnų pasmerkimo dėl „švelnaus“ atsako į operaciją „Epic Fury“ – dėl to F. Merzas gali sulaukti D. Trumpo kirčių.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) vėliau pranešė, kad aštuonios Europos šalys sutiko prisijungti prie jo plano naudoti Prancūzijos branduolinį arsenalą žemyno saugumui stiprinti, o Vokietija šiose pastangose yra „kertinė partnerė“.
„Atkurti ir atgaivinti“ pasitikėjimą?
Daug kas skiria 70 metų krikščionį demokratą F. Merzą, pasižymintį daugiašališkumo instinktais, ir 79 metų D. Trumpą, nekilnojamojo turto magnatą bei buvusią realybės šou žvaigždę.
Tačiau F. Merzui pavyko išlaikyti nuoširdžius ryšius su D. Trumpu ir išvengti jo pykčio ar pašaipų.
Iš dalies tai pavyko padaryti įgyvendinus pagrindinį D. Trumpo reikalavimą Europos NATO narėms didinti išlaidas gynybai – Vokietijos investicijos šioje srityje gerokai išaugo.
Visgi F. Merzas kartais paprieštaraudavo nenuspėjamam JAV prezidentui, ypač dėl Ukrainos, ir dažnai pabrėžia, kad geopolitinių sukrėtimų laikais Europa privalo tapti labiau savarankiška.
Vasarį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje F. Merzas atkreipė dėmesį į „gilią atskirtį“ tarp tradicinių sąjungininkų ir ragino JAV „kartu atkurti ir atgaivinti transatlantinį pasitikėjimą“.
Per pirmąjį jų susitikimą Baltuosiuose rūmuose praėjusių metų birželį F. Merzas taip pat ragino D. Trumpą didinti spaudimą Maskvai, kad ši užbaigtų karą Ukrainoje.
D. Trumpas tuomet F. Merzą pavadino „labai geru žmogumi, su kuriuo galima turėti reikalų“ ir ironiškai pridūrė, kad su juo gali būti „sunku“ – šis komentaras buvo suprastas kaip pritarimas, o ne kritika.
F. Merzas taip pat akcentavo vokiškas D. Trumpo šeimos šaknis, įteikdamas jam senelio gimimo liudijimą iš Vokietijos ir pakviesdamas apsilankyti protėvių tėvynėje.
Kalbėdamas apie D. Trumpo įvestus muitus, F. Merzas išdėstys ES „koordinuotą poziciją“, teigė atstovas spaudai, pridūręs, kad „verslui reikia planavimo saugumo, ir tai galioja abiejose Atlanto pusėse“.
Vokietijos mašinų gamybos pramonės grupė paragino jį, „nepaisant dabartinio dėmesio karui Irane“, pasinaudoti „gerais santykiais su JAV prezidentu Trumpu, siekiant visapusiško ir patikimo muitų susitarimo tarp ES ir JAV“.
