Ataka prieš vieną bus laikoma ataka prieš visus: Turkija, Pakistanas ir Saudo Arabija imasi kolektyvinės gynybos

Dėl JAV ir Irano karo, į kurį buvo įtrauktos kaimyninės valstybės ir dėl kurio sutriko laivyba Hormuzo sąsiauryje bei Raudonojoje jūroje, Rijadas siekia stiprinti savo saugumo ryšius.

Karas įkvėpė drąsos Iranui ir jo sąjungininkams husiams Jemene – ir Teheranas, ir sukilėliai buvo surengę išpuolių prieš Saudo Arabiją, o analitikai teigia, kad Vašingtonas dabar laikomas vis mažiau patikimu partneriu.

Bendrame pareiškime, kurį perdavė oficialioji Saudo Arabijos naujienų agentūra SPA ir Pakistano užsienio reikalų ministerija, trys šalys paskelbė apie „Mekos bendros gynybos susitarimo“ pasirašymą.

Paskelbta apie „bendrą įsipareigojimą toliau stiprinti savo kolektyvinį saugumą ir skatinti taiką, saugumą bei stabilumą regione ir už jo ribų“.

Pakistano užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad pagal šį susitarimą ataka prieš bet kurią jo šalį bus laikoma ataka prieš visas tris susitarimo šalis, ir pridūrė, kad šiuo paktu „siekiama stiprinti kolektyvinį atgrasymą“.

Nuo tada, kai regione kilo karas, Saudo Arabija suartėjo su Turkija, Egiptu ir Pakistanu, kurie siekia tarpininkauti konflikto šalims ir padėti joms užbaigti karą.

Birmingamo universiteto Saudo Arabijos užsienio politikos ekspertas Umaras Karimas šį susitarimą pavadino „itin reikšmingu žingsniu“.

Anot jo, šis aljansas yra „aiškiai nukreiptas prieš Iraną ir skirtas reaguoti į naują Irano strateginę kryptį, kurios tikslas – siekti dominuoti visame Persijos įlankos regione“.

Ekspertas pridūrė, jog tai, kad Turkija ir Pakistanas ribojasi su Iranu, reiškia, kad šios šalys galėtų „daryti kitokio pobūdžio spaudimą“ Teheranui.

„Nenukreiptas prieš jokią konkrečią šalį“

Vienas Saudo Arabijos pareigūnas penktadienį pareiškė, kad su Turkija ir Pakistanu pasirašytas bendros gynybos paktas nėra susijęs su „jokiomis branduolinėmis ambicijomis“ ir nekelia grėsmės nė vienai regiono šaliai.

Turkija penktadienį tvirtino, kad jos bendros gynybos paktas, pasirašytas su Saudo Arabija ir Pakistanu tęsiantis JAV ir Irano karui, „nėra nukreiptas prieš jokią konkrečią šalį“.

„Mekos susitarimas, kuris nėra nukreiptas prieš jokią konkrečią šalį, sustiprins trijų valstybių bendrą saugumą ir kolektyvinį atgrasymą (...), taigi reikšmingai prisidės prie taikos ir stabilumo išsaugojimo mūsų regione“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Turkijos prezidentūros komunikacijos direktorius Burhanettinas Duranas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį Mekoje susitiko su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu, socialiniame tinkle „X“ pranešė Turkijos prezidentūra, pasidalijusi susitikimo nuotrauka.

Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas ir kariuomenės vadas Asimas Muniras taip pat atvyko į Persijos įlankos regiono karalystę, kad dalyvautų susitarimo pasirašymo ceremonijoje.

Šis susitarimas atspindi vis glaudesnius trijų daugiausia musulmonų gyvenamų valstybių tarpusavio ryšius.

Saudo Arabija ir Pakistanas jau 2025 metais buvo paskelbę apie bendros gynybos pakto sudarymą – šis žingsnis sulaukė didelio dėmesio, nes Pakistanas yra vienintelė musulmoniška pasaulio valstybė, turinti branduolinį ginklą.

Pakistanas taip pat tarpininkavo siekiant užbaigti JAV ir Irano karą, o Turkija atliko diplomatinį vaidmenį derybose, kuriose buvo siekta užbaigti karą Gazos Ruože.

Atsinaujinę husių išpuoliai

Susitarimas taip pat pasirašytas tokiu metu, kai žlugo paliaubos tarp Rijado ir kaimyniniame Jemene veikiančių husių sukilėlių: husiai pradėjo smūgius taikiniams Saudo Arabijos teritorijoje ir paskelbė Saudo Arabijai jūrų blokadą, kurią yra bandę įgyvendinti atakomis prieš Saudo Arabijos tanklaivius.

Irano remiamų husių veiksmai dar padidino spaudimą Persijos įlankos energijos išteklių eksportuotojams, kurie jau patiria sunkumų dėl Teherano vykdomos Hormuzo sąsiaurio blokados, nes sukilėliai kelia grėsmę laivybai Raudonojoje jūroje – dar viename svarbiame naftos eksporto maršrute.

Saudo Arabija nuo 2015 metų vadovauja karinei koalicijai, remiančiai tarptautiniu mastu pripažintą Jemeno vyriausybę kovoje su husiais.

Prieš ketverius metus buvo susitarta dėl paliaubų, kurių iš esmės buvo laikomasi iki pastarojo meto, kai vėl prasidėjo karo veiksmai.

Karinis šaltinis pranešė, kad ketvirtadienį per husių raketų ir dronų smūgius žuvo mažiausiai 58 Jemeno vyriausybės kariai, ir kad per vieną dieną šiame konflikte žuvusių žmonių skaičius yra vienas didžiausių per daugelį metų.

Pilietinis karas Jemene nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir sukėlė didžiulę humanitarinę krizę.