Pasak teksto autoriaus, Ukraina vis labiau pripažįstama kaip pasaulinė dronų technologijų kūrimo lyderė.
„Šalis gali pasigirti sparčiai augančia dronų pramone, kuriai stiprų postūmį suteikė daugiau nei trejus metus trukęs plataus masto karas su Rusija. Tai sukūrė palankų klimatą nepaliaujamoms inovacijoms ir leido kasdien išbandyti naujus dronų dizainus kovos sąlygomis“, – pažymėjo P.Dickinsonas.
Žurnalistas pridūrė, kad šios plėtros rezultatai kalba patys už save. Ypač Ukrainos bepiločiai pasižymėjo mūšyje dėl Juodosios jūros. O dabar toli už Ukrainos ribų bepiločiai orlaiviai reguliariai smogia taikiniams Rusijos teritorijos gilumoje.
Todėl daugelis šalių partnerių nori įtraukti Ukrainos bepiločių orlaivių technologijas į savo gynybos doktrinas. Jungtinė Karalystė neseniai patvirtino, kad pradės masinę bepiločių orlaivių, kurie bus sukurti bendradarbiaujant su Ukraina, gamybą.
„Didėjanti Ukrainos, kaip pagrindinės dronų karo dalyvės, reputacija atspindi dramatiškus pokyčius, kurie šiuo metu vyksta Europos saugumo architektūroje. Dar visai neseniai Ukraina buvo laikoma karine mažyle, bandančia perimti NATO standartus. Pažymėtina, kad dabar būtent NATO siekia perimti Ukrainos standartus“, – pabrėžė publikacijos autorius.
Žurnalisto teigimu, Ukrainos tapimas dronų technologijų supergalybe yra vienas iš neseniai įvykusios šalies transformacijos į galingą karinę jėgą aspektų. Be to, Ukrainos kariuomenė pirmauja inovacijų diegimo srityje gynybos technologijų sektoriuose, įskaitant elektroninės kovos, robotų sistemų ir kibernetinio saugumo sritis.
Antra pagal dydį kariuomenė Europoje
„Šiandien Ukraina turi antrą pagal dydį kariuomenę Europoje, kurioje tarnauja beveik milijonas uniformuotų vyrų ir moterų bei daug kovose užgrūdintų veteranų. Tai užgožia bet ką kitą žemyne, net neatsižvelgiant į precedento neturinčią Ukrainos patirtį šiuolaikiniame kare. Kadangi JAV siekia sumažinti savo vaidmenį Europos saugumo srityje, Ukrainos kariuomenė dabar yra didžiausia kliūtis tarp ekspansionistinės Rusijos ir nepasirengusios Europos“, – sakė P.Dickinsonas.
„Tai košmaras, kurį jis pats sau susikūrė“
Todėl, pasak teksto autoriaus, naujas Ukrainos, kaip vienos iš pirmaujančių karinių galių Europoje, statusas yra didžiausias Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino košmaras.
„Tai košmaras, kurį jis pats sau susikūrė. Iš tiesų ši karinė metamorfozė būtų neįsivaizduojama be Rusijos imperinės agresijos postūmio“, – pridūrė redaktorius.
Laikraščio apžvalgininkas priminė, kad 2014 m., kai V.Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą, Ukraina turėjo tik kelis tūkstančius kovai pasirengusių karių.
„Iš pradžių viskas vyko pagal Maskvos planą, o Ukrainos pasipriešinimas Krymo užgrobimui buvo minimalus. Tačiau Rusijos mėginimai žengti toliau į Ukrainą sukėlė visuotinio pasipriešinimo bangą: tūkstančiai paprastų ukrainiečių suformavo improvizuotus savanorių batalionus, kad sustabdytų Kremliaus veržimąsi į priekį. Šis epinis liaudies atsakas išgelbėjo Ukrainą ir padėjo pagrindus tolesnei Ukrainos kariuomenės plėtrai ir modernizacijai“, – teigia P.Dickinsonas.
Putinas netyčia sukūrė stiprią ir nepriklausomą Ukrainą, kurios jis labiausiai bijojo
Vis dėlto, kadangi rusai toliau žengia į priekį, o priešo bepiločiai ir raketos atakuoja Ukrainos miestus, dar per anksti teigti, kad Rusijos prezidento invazija yra nesėkminga, sakė Atlanto tarybos apžvalgininkas.
„Tačiau jau dabar sunku įsivaizduoti bet kokį rezultatą, dėl kurio Ukraina liktų be gynybos ir priklausytų nuo Maskvos malonės. Savo ruožtu Ukrainos kariuomenė po karo greičiausiai išeis stipresnė nei bet kada anksčiau ir bus visiškai pajėgi apginti šalies vietą Europos tautų bendrijoje. V.Putinas tikėjosi nuginkluoti ir nukirsdinti Ukrainos valstybę, tačiau jo savidestruktyvi demilitarizacijos kampanija netyčia sukūrė stiprią ir nepriklausomą Ukrainą, kurios jis labiausiai bijojo“, – apibendrino redaktorius.
