Sekite 15min Google
CNN šaltinių teigimu, generolas perspėja, kad tolesnė karinė eskalacija gali atsisukti prieš pačias Jungtines Valstijas, o vien bombardavimu pasiekti prezidento iškeltus tikslus veikiausiai nepavyks.
Pastarosiomis savaitėmis generolas D.Caine'as kitiems aukščiausiems D.Trumpo administracijos pareigūnams privačiai leido suprasti manantis, kad Jungtinėms Valstijoms reikia rasti išeitį iš užsitęsusio karo su Iranu, skelbia CNN, remdamasis trimis su diskusijomis susipažinusiais šaltiniais.
Generolas savo susirūpinimą aptarė su CŽV direktoriumi Johnu Ratcliffe'u, valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir viceprezidentu JD Vance'u. CNN teigimu, kai kurie šių pareigūnų prieš susitikimus su prezidentu tarpusavyje derino pozicijas, siekdami aiškiai parodyti D.Trumpui ne tik galimų karinių veiksmų privalumus, bet ir jų ribas bei potencialius padarinius.
Viena pagrindinių problemų – tai, kad Jungtinėms Valstijoms lieka vis mažiau karinių priemonių, kurios galėtų smarkiai pakeisti karo eigą neįtraukiant amerikiečių sausumos pajėgų.
Pats D.Caine'as liepos mėnesį kalbėdamas Kongrese pripažino: „Oro galia turi savo ribas.“
Nerimas dėl naujos eskalacijos
CNN šaltinių teigimu, D.Caine'as ir dalis kitų administracijos pareigūnų atsargiai vertino liepos pabaigoje svarstytą planą surengti naują, gerokai intensyvesnę ataką prieš Iraną.
D.Trumpas iš pradžių buvo linkęs pritarti operacijai, kurią pats apibūdino kaip „masinę“. Tačiau buvo baiminamasi, kad smūgiai gali paskatinti dar vieną Irano atsaką ir įtraukti JAV į naują eskalacijos ciklą.
Vienas CNN šaltinių teigė, kad operacijos eskalavimą tuo metu iš esmės palaikė kai kurie JAV Centrinės vadavietės (CENTCOM) atstovai. Didesnį karinį spaudimą Iranui taip pat palaikė Izraelis.
D. Caine'as per Baltųjų rūmų diskusijas atkreipė dėmesį ir į kitą problemą – per karą gerokai sumažėjusias kai kurių JAV raketų ir oro gynybos sistemų amunicijos atsargas.
Tai ypač svarbu todėl, kad tos pačios raketos ir perėmėjai būtų reikalingi Jungtinėms Valstijoms kilus kitam dideliam konfliktui. Jų gamybos tempas yra gerokai mažesnis už tempą, kuriuo ginkluotė gali būti sunaudojama intensyviame kare.
Vis dėlto generolo pozicija nereiškia, kad jis mano, jog JAV kariuomenė nėra pajėgi surengti naujų smūgių.
CNN šaltinio teigimu, tame pačiame susitikime D. Caine'as D.Trumpui aiškiai pasakė: jeigu prezidentas nuspręstų tęsti operaciją, JAV pajėgos galėtų Iranui padaryti labai didelės žalos.
Kitaip tariant, generolo argumentas yra ne tas, kad JAV negali smogti Iranui, bet kad dar didesni smūgiai nebūtinai padėtų pasiekti politinį karo tikslą.
Sausumos karas – politiškai itin sudėtingas
Vienas teoriškai galimų eskalacijos žingsnių būtų JAV sausumos pajėgų panaudojimas Irane. D.Trumpas anksčiau nėra kategoriškai atmetęs tokios galimybės, ypač kalbėdamas apie strategiškai svarbią Khargo salą ar Irano turimas prisodrinto urano atsargas.
Tačiau plataus masto sausumos operacija reikštų visiškai kitokio lygio karą, daug didesnę JAV karių žūčių riziką ir prieštarautų vienam svarbiausių D.Trumpo politinių pažadų – neįtraukti Amerikos į dar vieną ilgą karą Artimuosiuose Rytuose.
Todėl administracija atsidūrė sudėtingoje padėtyje: vien oro smūgiais, žvalgybos vertinimu, sunku priversti Iraną priimti Vašingtono sąlygas, tačiau daug stipresnei eskalacijai reikėtų prisiimti gerokai didesnę karinę ir politinę riziką.
Baltieji rūmai: generolas tiesiog atlieka savo darbą
CNN šaltiniai D. Caine'o veiksmus apibūdina ne kaip konfliktą su prezidentu, o kaip jo, aukščiausio prezidento karinio patarėjo, pareigų vykdymą.
Vienas šaltinių teigė, kad generolas tokiu būdu stengiasi apsaugoti kariuomenę – prieš priimant sprendimą prezidentui pateikti ne tik galimas operacijas, bet ir jų kainą bei riziką.
D.Caine'o atstovas Josephas Holsteadas CNN atsisakė aptarti konfidencialius generolo pokalbius su prezidentu ir kitais aukštais pareigūnais bei sukritikavo anoniminių šaltinių pateikiamas tokių diskusijų interpretacijas.
Baltieji rūmai savo ruožtu pareiškė, kad D.Caine'as yra svarbus D. Trumpo nacionalinio saugumo komandos narys ir prezidentui visuomet pateikia „tikslią, nešališką informaciją bei įvairius pasirinkimus“.
Karo finansinė kaina taip pat sparčiai auga. Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas Kongresui praėjusį mėnesį nurodė, kad operacijos Irane jau kainavo maždaug 37,5 mlrd. dolerių, o Pentagonas paprašė dar apie 67 mlrd. dolerių operacijoms Artimuosiuose Rytuose..