Sekite 15min Google
Pirmadienį Varšuvos saugumo forume A.Grynkewichas išdėstė strategiją, kuri buvo praminta NATO „Pergalės teorija“. Jis nurodė, kad ji yra grindžiama koncepcija, žinoma kaip „atmetimo gynyba“, kurios tikslas – neleisti priešininkui užimti ir išlaikyti NATO teritorijos.
„Mano pergalės teorija yra paprasta: mes sustabdysime pradinį puolimą. Jei puolimas tęsis, mes jį susilpninsime ir užkirsime kelią priešui. O jei prireiks, mes sutriuškinsime priešo pajėgas ir prieš mus nukreiptą operatyvinę karo veiksmų sistemą“, – dėstė jis.
Nors ir apibūdino, kaip NATO reaguotų į puolimą, A.Grynkewichas pabrėžė, kad puolimo nesitiki: „Nemanau, kad konfliktas yra neišvengiamas ar artimas. Jis toks nėra“.
Generolas priminė, kad NATO yra gynybinis aljansas, neturintis jokių kitų siekių, išskyrus savo žmonių ir teritorijos apsaugą, tačiau įspėjo, kad bet kokia ataka prieš valstybę-narę sulauks ryžtingo atsako.
„Jei kas nors bus pakankamai kvailas, kad mus užpultų, mes kovosime“, – pabrėžė A.Grynkewichas.
Vadas teigė, kad tokiu atveju NATO nesiektų „eskaluoti“, – regis, turėdamas omenyje branduolinio ginklo panaudojimą.
„Eskalavimo našta tektų tik agresoriui; jie ir tik jie prisiimtų visą moralinį, politinį ir strateginį svorį nuspręsdami, ar tai daryti“, – nurodė jis.
Anot A.Grynkewichas pabrėžė, kad Aljansas yra pasirengęs kovoti net ir šiandien.
„Būsime dar labiau pasirengę rytoj, o kiekvieną dieną po to – tik stipriau, – tęsė jis. – Šiandien stovime čia Lenkijoje kartu, stipresni nei bet kada, vieningi bendroje vizijoje dėl labiau subalansuoto, labiau pasirengusio ir galingesnio aljanso.
„Žinome, kaip kovosime, jei teks kovoti, ir žinome, kad laimėsime“, – užtikrintai kalbėjo NATO pajėgų Europoje vadas.
Kaip NATO atremtų puolimą
Pagal šį planą NATO sausumos pajėgos siektų sustabdyti besiveržiančią armiją susidūrimo vietoje, neleisdamos jai užimti Aljanso teritorijos.
Tuo tarpu karinės oro ir jūrų pajėgos, remiamos kosmoso ir kibernetinių pajėgumų, tuo pačiu metu siektų užsitikrinti pranašumą mūšio lauke ir sutrikdyti priešo operacijas.
Jei puolimas tęstųsi, NATO dislokuotų pažangius jutiklius, autonomines sistemas ir koordinuotus karinius pajėgumus, kad neleistų puolančioms pajėgoms įgauti pagreičio.
Galutiniame etape būtų taikomasi ne tik į priešo pajėgas, bet ir į jų operacijas palaikančias vadovavimo struktūras, tiekimo tinklus bei kitas sistemas.
A.Grynkewichas teigė, kad NATO derintų pažangius tiksliuosius ginklus su dideliu skaičiumi pigesnių, pritaikomų sistemų, siekdama pranokti priešininką ir padaryti jo pajėgas nepajėgias tęsti puolimo.
„Ši strategija taip pat remiasi šiuolaikinių karų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose pamokomis“, – pridūrė jis.
Generolas pridūrė, kad NATO sąjungininkės, vos gavusios įrodymų, už veiksmus turi greitai priskirti atsakomybę Rusijai ir aiškiai leisti Maskvai suprasti, jog ji negali peržengti ribų.
„Svarbu, kad sąjungininkės ir toliau tartųsi, galvotų, kaip galėtume reaguoti, ir užtikrintų, jog aiškiai bei glaustai praneštume rusams, kur yra mūsų raudonosios linijos“, – pažymėjo jis.
Platesnio karo prevencija
A.Grynkewichas teigė, kad NATO sieks sustabdyti puolimą, o ne sieks platesnio strateginio priešo nugalėjimo, argumentuodamas, kad Aljanso tikslų apribojimas galėtų padėti išvengti platesnio konflikto.
„Įgyvendindami tai, ką apibūdinau ankščiau, mes nesiekiame strategiškai nugalėti savo priešo, o to mums ir nereikia“, – kalbėjo generolas.
„Atvirkščiai, mes siekiame tik sustabdyti bet kokį puolimą jo pradžioje, kad užkirstume kelią galimybėms užimti ir išlaikyti mūsų teritoriją“, – reziumavo NATO pajėgų Europoje vadas.
„Pasirengę kovoti jau šiąnakt“
Anot A.Grynkewicho, NATO jau ėmėsi veiksmų šiam požiūriui įgyvendinti praktikoje: rengia karines pratybas, gerina parengtį ir investuoja į naujus pajėgumus.
„Jei mus užpultų, esame pasirengę kovoti jau šiąnakt, tačiau nesame pernelyg savimi patenkinti“, – pažymėjo jis.
Pagal šią strategiją NATO rytiniame flange iš anksto dislokuotos sausumos pajėgos treniruotųsi sustabdyti pradinį puolimą, o oro ir jūrų pajėgos demonstruotų savo gebėjimą sutrikdyti priešo operacijas.
Aljansas taip pat investuos į tiksliąją tolimojo nuotolio ginkluotę, jutiklių tinklus ir bendrą skaitmeninę infrastruktūrą, siekdamas pagerinti pajėgų koordinavimą.
A.Grynkewichas išdėstė, kad NATO žvalgybos pajėgumai ir pažangios duomenų analizės priemonės padės anksti aptikti galimo puolimo židinius, suteikdamos vadams laiko įvertinti grėsmę ir greitai dislokuoti savo pajėgas.
„Tai reiškia, kad vargu, ar Aljansas bus užkluptas netikėtai“, – pabrėžė jis.
Neabejoja JAV įsipareigojimu
Griežta aukščiausiojo NATO vado žinia nuskambėjo Europai potencialiai pažeidžiamu momentu.
Rusijos aktyvumas išaugo tuo metu, kai sąjungininkai ruošiasi galimam JAV pajėgų mažinimui Europoje, Pentagonui peržiūrint savo dislokavimą žemyne.
Tikimasi, kad šio proceso rezultatai bus paskelbti metų pabaigoje.
Europos šalys jau skuba stiprinti savo kariuomenes, sustiprėjus abejonėms dėl JAV patikimumo prezidentu esant Donaldui Trumpui.
A.Grynkewichas pabrėžė, kad Vašingtonas tebėra tvirtai įsipareigojęs Aljanso tarpusavio savigynos sutarčiai.
„Manau, kad niekas neturėtų abejoti JAV įsipareigojimu šiam Aljansui“, – sakė jis.
Pasak jo, Europos pastangos prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą daro Aljansą tvirtesnį ir pajėgesnį.
„Esame įgyvendinimo etape, ir tai kuria stipresnį bei vieningesnį Aljansą, kokio nemačiau jau labai, labai seniai“, – pridūrė jis.
