Paaiškėjo intriguojanti detalė: likviduoto Rusijos generolo pavardė – lietuviška

Rusijos propagandinės žiniasklaidos priemonės informavo apie generolo mirtį, tačiau nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis mirė.

Dar rugpjūčio 28 d., buvo pranešta, kad Rusijos gynybos ministerija apdovanojo A.Grunį aukščiausio laipsnio valstybiniu apdovanojimu – Rusijos didvyrio „Auksine žvaigžde“. Šį apdovanojimą jis gavo „už drąsą ir didvyriškumą, parodytus vykdant karinę pareigą“.

Kaip rašo naujienų portalas „Unian“, yra žinoma, kad likviduoto generolo padalinys kovojo prieš Ukrainos pajėgas Kostiantynivkos mieste, kurį Rusija bando užimti jau beveik metus.

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Antonas Grunis

Lietuviška pavardė

Pasak pranešimų, vasarą pats A.Grunis pranešė V.Putinui apie tariamai įvykdytą visišką miesto okupaciją.

„Aš kalbėjausi su vienos iš brigadų vadų, kuris perėmė pareigas iš savo žuvusio bendražygio – kito brigados vado: žmogus su lietuviška pavarde, gimęs Kazanėje. Kovoja puikiai“, – tada pareiškė Kremliaus vadovas.

Išdavė savi?

Ukrainiečių žurnalistas Denysas Kazanskis rašo, kad prieš keletą dienų Rusijos propagandininkė Anastasija Kaševarova užsiminė, kad A.Grunio buvimo vietą išdavė jo paties žmonės, o jo štabas buvo užpultas, gavus informacijos.

„Įdomu tai, kad Grunio pirmtakas – buvęs 4-osios atskirosios motorizuotosios šaulių brigados vadas Viačeslavas Makarovas – taip pat buvo sunaikintas tiksliu smūgiu į vadavietę 2024 metais“, – priminė žurnalistas.

Nurodoma, kad Kazanėje gimęs generolas ten pat baigė Karo mokyklą ir kariavo per karus Čečėnijoje bei Sakartvele.

Anatolijus Štefanas „Štirlicas“/ „Telegram“/Antonas Grunis

Anot turimos informacijos, 2014 m., prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, A.Grunis dalyvavo ir Krymo okupacijoje.

Vėliau jis tarnavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų 18-ojoje atskirojoje motorizuotoje šaulių brigadoje, kur ėjo motorizuoto šaulių bataliono vado pareigas.

Po to jis tapo vadinamojo 2-ojo armijos korpuso 4-osios motorizuotųjų šaulių brigados vadu.

2021 m. A.Grunis išėjo į rezervą, tačiau vėliau nusprendė grįžti, kad prisijungtų prie kovos prieš Ukrainą. Jo vadovaujamos pajėgos kovojo dėl Bachmuto, Časiv Jaro ir Konstiantynivkos užgrobimo.

2024 m. gegužės 6 d. jam buvo suteiktas majoro generolo laipsnis. Jo šaukinys buvo „Grozny“.