Investicijos bus skirtos per dešimtmetį Perto, Vakarų Australijos, laivų statybos ir priežiūros rajono pertvarkymui, sakė gynybos ministras Richardas Marlesas (Ričardas Marlzas).
Vyriausybė investuoja pinigus į Perto Hendersono gynybos rajoną po to, kai 2021 metais pasirašė AUKUS paktą su Britanija ir Jungtinėmis Valstijomis, pagal kurį jos karinis jūrų laivynas bus aprūpintas branduoliniais povandeniniais laivais.
Laivų statyklos plėtra yra didelio masto karinės pertvarkos dalis, kuria siekiama pagerinti Australijos tolimojo nuotolio smūgio pajėgumus, atsižvelgiant į Kinijos karinės galios augimą Ramiajame vandenyne.
Australija, neturinti infrastruktūros branduolinių povandeninių laivų aptarnavimui, siekia per 15 metų įsigyti bent tris JAV „Virginia“ klasės povandeninius laivus ir galiausiai pati gaminti povandeninius laivus.
„Hendersonas yra AUKUS projektas. Būtent čia mes atliksime savo būsimų povandeninių laivų priežiūrą ir techninę priežiūrą“, – spaudos konferencijoje sakė R. Marlesas.
„Neabejoju, kad šis sprendimas bus sutiktas palankiai Jungtinėse Valstijose, kaip ir Jungtinėje Karalystėje, nes tai dar vienas žingsnis AUKUS keliu“, – sakė ministras.
Tačiau sprendimas buvo pagrįstas pačios Australijos atliktu „strateginio kraštovaizdžio“, su kuriuo ji susiduria, ir gynybos pajėgų, kurių jai reikia „tuo metu“, vertinimu, sakė jis.
Investicijos padės aprūpinti Hendersoną didelio saugumo sausais dokais, skirtais branduolinių povandeninių laivų priežiūrai, taip pat įrenginiais desantiniams laivams ir galiausiai japonų „Mogami“ klasės fregatoms statyti, sakė R. Marlesas.
Tikimasi, kad Jungtinės Valstijos taip pat naudos laivų statyklą savo branduolinių povandeninių laivų priežiūrai.
Ministras teigė, kad bendros Hendersono gynybos apygardos plėtros išlaidos galiausiai gali siekti apie 25 mlrd. Australijos dolerių (14,2 mlrd. eurų).
„Didžiulis pozityvumas“
Laivų statyklos plėtra yra naujausias iš daugybės svarbių Australijos gynybos modernizavimo projektų.
Rugpjūtį Australija paskelbė, kad aprūpins savo karinį jūrų laivyną 11 „Mogami“ klasės fregatų, kurias pagamino Japonijos „Mitsubishi Heavy Industries“.
Australija per ateinančius 10 metų sumokės milijardą Australijos dolerių (566,4 mln. eurų), kad įsigytų šias fregatas, siekdama per ateinantį dešimtmetį išplėsti savo pagrindinių karo laivų parką nuo 11 iki 26.
Pirmosios trys „Mogami“ klasės fregatos bus statomos užsienyje, tačiau Australija tikisi likusias pasigaminti pati.
Praėjusią savaitę Australijos vyriausybė pranešė, kad dislokuos 1,7 mlrd. Australijos dolerių (962,9 mln. eurų) vertės povandeninių atakos dronų „Ghost Shark“ flotilę, o pirmasis turėtų pradėti darbą jau sausio mėnesį.
Kyla klausimų dėl AUKUS povandeninių laivų programos, kuri yra Australijos gynybos strategijos pagrindas ir, remiantis vyriausybės prognozėmis, per 30 metų gali kainuoti iki 235 mlrd. JAV dolerių (200,2 mlrd. eurų).
JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija peržiūrėjo AUKUS, siekdama užtikrinti, kad jis atitiktų jo „Pirmiausia – Amerika“ darbotvarkę. Kai kurie kritikai teigia, kad Jungtinės Valstijos negamina pakankamai branduolinių povandeninių laivų, kad aprūpintų Australiją ir savo karinį jūrų laivyną.
Tačiau Kanbera pasitiki pakto ateitimi.
„The Washington Post“ pranešė, kad JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) prieš dvi savaites privačiai patikino R. Marlesą, kad AUKUS bus įgyvendinama toliau.
R. Marlesas atsisakė aptarti šį pranešimą.
Tačiau jis Australijos visuomeniniam transliuotojui ABC sakė, kad visose jo diskusijose su D. Trumpo administracija „tvyrojo didžiulis pozityvumas dėl vaidmens, kurį AUKUS gali suvaidinti Jungtinėms Valstijoms“.
Vyriausybė teigė, kad nuo 2022 metų gegužės prisiėmė papildomus gynybos išlaidų įsipareigojimus, kurie per ateinantį dešimtmetį sieks 70 mlrd. Australijos dolerių (39,6 mlrd. eurų), įskaitant naujausias investicijas į laivų statyklą.
