Karališkosios komisijos, kuri turi pradėti darbą Melburne, sudėtyje nėra nė vieno nukentėjusiojo ar jų atstovo. Jie taip pat piktinasi, kad daugiau dėmesio skiriama tam, kaip buvo sureaguota, ar laiku imtąsi gesinti gaisrus ir ar tinkama buvo pasirinkta strategija, nei tam, kas galėjo juos sukelti.
Vasarį siautusi juodojo šeštadienio krūmynų gaisru vadinama ugnis nusinešė 173 gyvybes ir sunaikino apie 2000 namų.
Jie laikomi tragiškiausiais ir didžiausiais gaisrais Australijos moderniosios istorijos laikotarpiu. Prieš suformuojant komisiją ir jai pradedant dirbti valstijos gubernatorius tikino, kad visi turės progą pasisakyti ir tai bus tikra „tautos komisija“.
Tačiau grupės ir teisininkai, atstovaujantys aukoms, tikina, kad dabar jie atskiriami nuo tyrimo. Komisija nusprendė išklausyti visų valstijos tarnautojų ir gelbėtojų liudijimus, tačiau ne pačių nukentėjusiųjų, kurie tikina, jog tik apklausiant žmones, kurie savo kailiu patyrė gaisrų siaubą, įmanoma nustatyti tikras jų priežastis ir pasekmes.
Liudyti negalės ir valstijos Miškų bei krūmynų tvarkymo organizacijos atstovai, nors beveik neabejojama, kad gaisrai kilo ir taip išplito dėl netinkamos miškų priežiūros.
Kalbama, kad komisija daugiausia koncentruosis į evakuacijos strategijos tinkamumą ir prieštaringai vertinamą „lik ir gink arba išvyk anksti“ politiką.
Tačiau nukentėjusieji norėtų, kad komisija tirtų gaisrų priežastis. Vieno teisininko teigimu, jei būtų įmanoma sustabdyti gaisrą, nereikėtų galvoti, ar reikia bėgti iš namų.
